„Ši tema išties buvo paliesta. Buvo aptarta tarptautinio bendradarbiavimo svarba. Šios temos aptarimas taikomame plane tęsiamas prezidentų susitarimu darbiniame lygmenyje“, – antradienį žurnalistams sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į atitinkamą jų klausimą.

Kaip jau buvo skelbta, pagrindinės šio pokalbio, inicijuoto Vašingtono administracijos, temos buvo kova su koronavirusu ir padėtis naftos rinkoje.

D. Trumpas antradienį spaudos konferencijoje, skirtoje kovai su koronaviruso pandemija, paskelbė, kad Rusija į JAV išsiuntė lėktuvą su medicinos įranga kovai su koronavirusu.

„Rusija siunčia mums labai, labai didelį lėktuvą su medicinos įranga, ir tai – labai šaunu“, – sakė pabrėžė JAV prezidentas, išsamiau to nekomentuodamas.

„Mūsų santykiai su dauguma valstybių – nuostabūs. Kinija mums atsiuntė tam tikrų medžiagų, kitos šalys mums atsiuntė prekių, ir mane tai labai nustebino“, – pridūrė D. Trumpas.

Delfi primena, kad Rusija net kelis orlaivius su savo kariniais ekspertais pasiuntė į koronaviruso siaubiamą Italiją.

Praėjusią savaitę Italijos dienraštis „La Stampa“, citavęs svarbius politinius šaltinius, pranešė, kad maždaug 80 proc. kovos su koronavirusu priemonių, kurias Rusija išsiuntė į Italiją, yra „niekam tikusios“.

Rusija po šalies prezidento Vladimiro Putino ir Italijos premjero Giuseppe Conte pokalbio kovo 21 d. į Italiją išsiuntė 600 ventiliatorių ir 100 karo virusologų ir epidemiologų. Praėjusią savaitę internete paplito įrašai, kuriuose matyti, kaip Rusijos kariniai sunkvežimiai keliauja iš Romos į koronaviruso epicentrą Bergamą.

„80 proc. Rusijos priemonių Italijoje yra absoliučiai bevertės arba menkos vertės. Trumpai tariant, tai – veikiau pretekstas“, – dienraščiui „La Stampa“ sakė neįvardytas šaltinis.

Šaltinis teigė, kad tarp Rusijos atsiųstų išteklių yra dezinfekcinių priemonių, sterilizuoti skirta laikina lauko laboratorija, taip pat yra kitos panašios įrangos bei priemonių. Dienraščio „La Stampa“ šaltiniai tvirtino, kad V. Putinas šiuo pagalbos paketu, pavadintu „Iš Rusijos – su meile“, išnaudoja geopolitines ir diplomatines galimybes, o G. Conte priėmė pagalbą siekdamas užsitikrinti gerus asmeninius santykius su Maskva.

Anot jų, Vakarams ir Lietuvai didžiausią grėsmę keliančios valstybės – Rusija ir Kinija – gali pasinaudoti viruso krize norėdamos dar labiau susilpninti Vakarus. Todėl, pasak ekspertų, reikėtų į šių valstybių humanitarinę pagalbą žiūrėti itin atsargiai.

Politologai taip pat pabrėžia, kad didesnio solidarumo tarp ES valstybių krizinėje situacijoje kol kas taip pat nematyti. Nuo koronaviruso šiuo metu labiausiai nukentėjusi Italija jaučia didelę ES solidarumo stoką. Jei tai pradės įžvelgti ir kitos ES narės, teigia jie, euroskepticizmas Europoje gali sustiprėti dar labiau.