Nepaisant to, nemažai baltarusių randa būdų, kaip koronaviruso pandemijos metu rečiau kontaktuoti su išoriniu pasauliu. „Jeigu štai staiga tapčiau pirmojo laipsnio kontaktu, galėčiau užkrėsti aštuonias savo mokinių grupes“, – sako korepetitorius, kovo 16 dieną apsisprendęs dėstyti nuotoliniu būdu. Kaip baltarusiai gyvena nepaskelbto karantino sąlygomis, domėjosi TUT.BY.
„Darbo kaip ir seniau daug, nuobodžiauti nėra kada“
Aleksandras Lucievičius dirba korepetitoriumi ir vadovauja ugdymo centrui „Žinių fabrikas“. Ten mokosi ir egzaminams ruošiasi per šimtą vyresnių klasių moksleivių, jiems padeda beveik 10 pedagogų. Aleksandras ir jo žmona Sofija – vieni iš jų. Nuo kovo 16 dienos jie moko tik internetu, nors „tokių valdžios nurodymų ir nesulaukė“.
– Iš pradžių galvojome, kad ugdymo įstaigose skelbs karantiną, ir tada visiems viskas bus aišku: kad tikrai keliamės į internetą. Švietimo ministerija tarsi ir ketino paankstinti atostogas, tačiau paskui persigalvojo. Žmonių nuomonės išsiskyrė, vieni tėvai sako: „Sėdėk namie ir niekur neik, nei į mokyklą, nei į jokius kursus“. O kiti mano, kad viskas gerai ir nieko čia keisti nereikia. Nesuprantama, kaip tokiomis sąlygomis organizuoti ugdymo procesą.
Perkelti moksleivius į internetinę erdvę Aleksandrui nebuvo būtinybės: tokių nurodymų valdžia kol kas nedavė. Tik pats korepetitorius nusprendė, kad taip visiems bus geriau.
– Svarsčiau taip: jeigu štai paaiškės, kad esu pirmojo laipsnio kontaktas, esu viruso nešiotojas, tai potencialiai virusą galiu perduoti aštuonių grupių moksleiviams, kuriuos mokau. Ir tada baigsis visi pasiruošimai egzaminams, ir ugdymo procesas nueis šuniui ant uodegos, jau nekalbant apie galimus padarinius sveikatai. Juk vaikai grįš namo ir virusą parneš tėvams, močiutėms ir seneliams, o tie – dar toliau.
Pereiti prie mokymo nuotoliniu būdu ir pasirinkti saviizoliacijos režimą, anot Aleksandro, buvo gana neįprasta, bet tikrai nesudėtinga. Anksčiau centre jau vykdavo nuotoliniai kursai, korepetitorius centre turėjo visą tam reikalingą techninę bazę.
– Turėjome visą reikiamą infrastruktūrą: turėjome susikūrę paskyrų internetinių seminarų platformose, naudojomės duomenų dalijimosi sprendimais. Nors, pavyzdžiui, ruošiantis humanitarinių mokslų egzaminams, pakanka ir skaipo. Matematikams ir fizikams buvo kiek sudėtingiau persiorientuoti, bet dabar jau ir jie naudojasi internetinėmis lentomis, viskas puikiai veikia.
Per savaitę norinčiųjų mokytis nuotoliniu būdu Aleksandras turi tiek, kiek turėdavo gyvai. Ir dienotvarkė praktiškai nepasikeitė. Netgi pagerėjo, nes nebereikia derintis prie moksleivių užimtumo, galima užsiėmimą rengti tada, kai visiems patogu. O darbingumas ir nusiteikimas internetu netgi didesnis nei tradiciniais būdais, džiaugiasi korepetitorius.
– Sėdamės prie kompiuterio ir pradedame pamoką. Dabar mūsų užsiėmimai praktiškai nesiskiria nuo įprastinių. Skirtumas tik tas, kad visi esame skirtingose vietose. Informacijos kiekis toks pat, darbo metodai taip pat nepakito.
Namuose Lucievičių šeima pirmiausia pasidalijo įtakos sferomis. Aleksandras užėmė vieną kambarį, kuris tapo jo darbo kabinetu, o Sofija darbo erdvę susikūrė kitame. Kartais, kai pabosta, susikeičia vietomis.
– Sutarėme taip, kad vienas kitam netrukdytume. Dar yra ir nustatytų taisyklių: jeigu pamoką vedu iš virtuvės, o žmona nori atsigerti vandens, prieš tai turi įspėti, kad spėčiau išjungti kamerą. Atrodo kažkokios buities smulkmenos, bet ir jos labai svarbios. Jau savaitę taip gyvename, ir nesipykstame.
Pasirinkę darbą nuotoliniu būdu, sutuoktiniai drastiškai sumažino socialinių kontaktų. Su giminaičiais, kurių dauguma gyvena ne Minske, jie praktiškai nebendrauja, su draugais – retai. Viešajame transporte kuo toliau, tuo mažiau kontaktų.
– Štai pabendraujame su katinu. Jis mus prablaško. Tai vienaip dailiai prigula, tai kitaip. Vis kažkokia animacija. O su žmonėmis pernelyg nebendraujame. Esant tokiai situacijai, tai netgi labai gerai. Darbo kaip ir prieš tai daug, nuobodžiauti nėra kada.
Tėvas padeda su matematika, mama – su chemija, biologija ir kalbomis
Kompozitorius Jevgenijus Oleinikas juokauja, kad jo šeimos gyvenimas ir prieš koronaviruso epidemiją priminė izoliaciją. Ypač persikėlus gyventi už miesto.
– Mes su Julija (Julija Bykova – dainininkė, grupės „Aura“ narė) nesame vakarėlių liūtai. Vengiame klubų, vakarėlių ir diskotekų, nevaikštome į visokius glamūrinius renginius. Kontaktų laukas – šeima ir menininkai, ateinantys į studiją įsirašyti savo muzikos, o toliau bendraujame ir dirbame internetu.
Dabar įrašų muzikos studijoje žymiai mažiau, pripažįsta J. Oleinikas. O grupės „Aura“ repeticijos vyksta internetu.
– Neseniai vienam iš sporto būrelio, kurį lanko vieno iš mūsų kūrybinės komandos nario atžala, buvo įtartas koronavirusas. Tas žmogus paskambino ir paaiškino situaciją, todėl suplanuotą susitikimą atidėjome. Elgiamės pakankamai sąmoningai. Nuo to laiko repetuojame per skaipą ar kitą vaizdo pokalbių programėlę. Žinoma, yra savų sunkumų, tačiau svarbiausia, kad procesas nestoja. Priešingai – man netgi atrodo, kad energija kaupiasi, o tada ima ir virsta kažkuo ypatingu.
Prieš atsidurdama muzikinėje scenoje, J. Bykova daugiau nei dešimt metų dirbo gydytoja. Dabartinę situaciją su koronavirusu ji vertina kitaip ne kaip eilinis žmogus.
– Ši tema mane labai siutina. Labai tikiuosi, kad žmonės pagaliau ims galvoti, taps atsakingesni. Kai dar dirbau gydytoja, mane labai pykdė po miestą vaikštantys ir infekciją platinantys asmenys. Ateina pacientas su viršutinių kvėpavimo takų infekcija, skiriu jam nedarbingumą dėl ligos, o jis ne gydosi namie, o tvarkosi savo reikalus, važinėjasi viešuoju transportu, slampinėja po parduotuves. Galbūt pagaliau žmonės susimąstys vienas apie kitą. Nors tam pagrindas tiesiog siaubingas.
Jevgenijaus ir Julijos šeimoje – du vaikai. Vyresnysis mokosi šeštoje klasėje, o mažyliui – treji. Neseniai jam atlikta operacija, po kurios jam jokiais būdais nevalia persišaldyti. Norėdamas sumažinti infekcijos riziką (ir ne tik koronaviruso), vyresnysis sūnus nelanko mokyklos.
– Kai tik atsirado tokia galimybė, mes pateikėme prašymą. Taip pasielgė nemažai mūsų sūnaus klasės vaikų tėvų. „Viber“ platformoje priklausome ne vienai grupei. Tiek atskiroje, kur tik tėveliai ir mokytojai, tiek bendrose su vaikais. Ten mes keičiamės informacija. Mokytojai atsiunčia užduočių, mes jas namuose atliekame. Taip ir kontrolinius rašome.
Jeigu kas nors nepavyksta, vaikas pagalbos kreipiasi į tėvus. Jevgenijus – matematikos ekspertas, o Julija, jeigu prireikia, padeda su chemija, biologija ir kalbomis.
Iš esmės, kaip teigia muzikantai, situaciją dėl koronaviruso vertina blaiviai ir be panikos, nors „ir neramu, o ir negali būti kitaip“.
– Juk ne izoliuotoje saloje gyvename. Dėl šios priežasties iki minimumo sumažinome visas keliones, nueiname tik į parduotuvę, o ir tai stengiamės daryti kuo įmanoma rečiau. Gyvename toliau nuo miesto, todėl ir žmonių sutinkame mažiau. Daug laiko leidžiame gryname ore, dažnai ir kruopščiai plauname rankas, naudojame dezinfekavimo skystį. Viliamės, kad po atostogų situacija pagerės.
Dar kelias savaites tokiu sulėtintu tempu ištempti bus sunku
Alina Bolbas studijuoja Baltarusijos valstybiniame universitete. Jau antrą savaitę mergina stengiasi į miestą eiti tik dėl tikrai svarių priežasčių. Per tą laiką universitete tebuvo kartą – praeitą penktadienį.
– Reikėjo ateiti, nes yra dėstytojų, kuriems paskaitų lankymas yra labai svarbus, bet kokia kaina. Lankomumas turi įtakos bendram įvertinimui, kuris lems ir galutinį egzamino balą. Buvo paprasčiau ryžtis ir ateiti, nei paskui atidirbinėti.
Dabar, kaip teigia Alina, dauguma paskaitų vyksta nuotoliniu būdų per specialią platformą Baltarusijos universiteto puslapyje internete. Studentai ten užsuka tuo pačiu metu kaip ir dėstytojai, atlieka užduotis, sprendžia testus ir siunčia dėstytojams. Pasikeitus studijų formatui, ant Alinos, dabar tenka mokytis netgi daugiau nei anksčiau.
– Kai seminarai vyksta gyvai, gali ruoštis tikrai ne kiekvienai paskaitai, ir pelnytai viltis, kad praslysi. Dažnai pasitaiko, kad užduotis atliekame grupelėmis ar poromis. Kažkas apsiima ruoštis, o tu tiesiog ateini pasiklausyti. O dabar ruoštis reikia visiems. Įsitraukimas žymiai didesnis. Tiesiog atsėdėti ir pasakyti vieną kitą žodį nepavyks. Reikia viską perskaityti, pasiruošti, nes priešingu atveju su dėstytojo užduotimi nesusitvarkysi.
Vienintelis dalykas, ko dabar stinga, anot studentės, tai kontaktas su dėstytoju.
– Svetainėje ar pokalbių programėlėje normalios diskusijos nesurengsi. Galiu pasakyti tik tiek, kad, studijoms persikėlus į internetą, studentai tapo atsakingesni ir labiau disciplinuoti.
Į bendrąsias paskaitas pas dėstytojus, kuriems virš septyniasdešimt, ir kurie nesinaudoja universiteto svetaine, Alina nebevaikšto. Ir neslepia kodėl.
– Mūsų fakultete yra ir vyresnio amžiaus dėstytojų. Juk jie ir priklauso rizikos grupei. Tikimybė, kad aš jiems atnešiu tą virusą, žinoma, menka. Bet o jeigu važinėsiu metro, kas nors mano pusėn kostels, ir užsikrėsiu, net to nežinodama. Ir toliau visur vaikščiosiu ir susargdinsiu dėstytojus? Šiuo atveju šis aspektas man svarbesnis nei pažymiai.
Iš esmės pastaruoju metu mergina teigia besistengianti palaikyti kuo mažesnį socialinį kontaktą. Praeitą pirmadienį ji buvo susitikusi su drauge – tai buvo paskutinis jos apsilankymas svečiuose. Dabar su draugais bendrauja internetu. Dar keliavo į paštą atsiimti siuntinio. Ir tai tik todėl, kad baigėsi jo laikymo terminas ir priešingu atveju jis būtų išsiųstas atgal.
– Į viešas vietas nebeinu. Dar teko apsilankyti pas dantistą, bet tai buvo būtina. Jeigu nuoširdžiai, dėl bendravimo stygiaus savaitės pabaigoje pradėjau eiti iš proto. Ėjau pasivaikščioti į mišką, aptikau ežerą, pravėdinau galvą. Dar labai gerai, kad gyvenu Uručos rajone. Ištverti saviizoliaciją, jeigu tai galima taip pavadinti, su tėvais ir seserimi žymiai lengviau. Atsirado daugiau laiko buičiai, mokslams, nuolat kažką rašau, klausau paskaitų, žiūriu serialus. Iš esmės tikrai galima gyventi, bet dar kelias savaites tokiu sulėtintu tempu ištempti bus sunku.
Baltarusijos žurnalistai reikalauja iš vyriausybės patikimos informacijos apie COVID-19
Baltarusijos žurnalistų asociacija (BŽA) pirmadienį pareikalavo iš vyriausybės operatyviai informuoti visuomenę apie naujojo koronaviruso plitimą šalyje.
„Baltarusijos žurnalistų asociacija ragina Baltarusijos sveikatos apsaugos ministeriją, taip pat visas su sveikatos apsauga susijusias valstybines įstaigas ir tarnybas kasdien operatyviai teikti visuomenei patikimą informaciją apie COVID-19 plitimą šalyje, taip pat gydytojų rekomendacijas“, – nurodoma nevyriausybinės organizacijos pareiškime.
BŽA taip pat paragino organizuoti institucijų darbą tokiu būdu, kad kiekvienas žurnalistas galėtų greitai gauti tikslius, patikimus ir savalaikius duomenis apie padėtį Baltarusijoje.
Nevyriausybinė organizacija konstatavo, jog respublikoje auga koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičius.
„Tokiu metu žiniasklaidos darbas reikalauja maksimalaus profesionalumo, veiksmingumo ir informacijos tikrinimo, kalbant tiek apie kiekvieną konkretų atvejį, tiek apie bendrąją padėtį. Tačiau teisingas žiniasklaidos darbas yra neįmanomas, jei kompetentingos valstybės institucijos operatyviai ir patikimai neinformuos žurnalistų, neatsakinės į klausimus ir užklausas“, – nurodė asociacijos atstovai.
„Geriausia priemonė prieš melagingų naujienų atsiradimą ir skleidimą žiniasklaidoje – operatyvus oficialios, teisingos informacijos pateikimas“, – pridūrė jie.
BŽA pareiškė nustačiusi atvejų, kai žurnalistai negalėjo greitai gauti informacijos apie infekcijos plitimą Baltarusijoje.
„Primename, kad Konstitucijos 34 straipsnis garantuoja Baltarusijos Respublikos piliečiams teisę gauti, saugoti ir skleisti išsamią, patikimą ir savalaikę informaciją apie valstybės institucijų veiklą, politinį, ekonominį gyvenimą, aplinkos būklę, ir numato, kad piliečių teisių bei laisvių užtikrinimas yra pagrindinis valstybės tikslas“, – reziumavo NVO.
Iki kovo 27-osios, kai Sveikatos apsaugos ministerija pateikė vėliausius duomenis, šalyje buvo užregistruoti 94 užsikrėtimo virusu atvejai.