Teisės aktas buvo priimtas 137 balsais prieš 53 parlamento žemuosiuose rūmuose, kuriuose V. Orbano partija "Fidesz" turi dviejų trečdalių daugumą.
Kritikai šalyje ir užsienyje pasmerkė „kovos su koronavirusu gynybos įstatymą“, teigdami, kad šis teisės aktas suteiks V. Orbanui nereikalingą bei neribotą galią ir kad tai tėra gudrybė, skirta įtvirtinti jo kaip lyderio pozicijas, o ne sutramdyti infekcijos plitimą.
Vengrų vyriausybė anksčiau šį mėnesį pateikė parlamentui įstatymo projektą, prašydama suteikti plačių įgaliojimų valdyti šalį dekretais, siekiant suvaldyti epidemiją esant nepaprastajai padėčiai.
Remiantis kovo 20-ąją parlamento tinklalapyje paskelbtu projektu, vykdomoji valdžia galės neribotam laikui pratęsti nepaprastąją padėtį ir su ja susijusius valdymo dekretais įgaliojimus, panaikinant dabartinį reikalavimą parlamentarams patvirtinti bet kokį pratęsimą.
Dokumente taip pat numatomas laisvės atėmimas iki penkerių metų asmenims, skleidžiantiems „melagingas naujienas“ apie virusą ar apie kovos su juo priemones. Kritikai nuogąstauja, kad ši nuostata neigiamai paveiks žiniasklaidos laisvę.
2010 metais į valdžią atėjęs V. Orbanas, vadinantis save „neliberaliu“ nacionalistu, neatpažįstamai pakeitė Vengrijos politinę, teisminę ir konstitucinę sistemas.
56 metų politikas dažnai stoja į ginčus su Europos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir žmogaus teisių aktyvistais, o Briuselis bylinėjasi su Budapeštu dėl Europos Sąjungos vertybių pažeidinėjimo. Vengrų vyriausybė kategoriškai atmeta tokius kaltinimus.
V. Orbanas nesureikšmina kritikos kontroversiškam įstatymo projektui, ragindamas „Europos dejuotojus“ leisti Vengrijai apsisaugoti nuo COVID-19.
Jam pavaldi teisingumo ministrė Judit Varga penktadienį bendraudama su žurnalistais pareiškė, jog kritikai „kovoja su išgalvotais demonais ir nežvelgia realybei į akis“.
Praėjusią savaitę opoziciniai parlamentarai neleido vyriausybei skubos tvarka prastumti teisės aktą parlamente.
Grėsmė „demokratijos principams“
Įstatymų leidėja iš opozicinės socialistų partijos MSZP Agnes Kunhalmi (Agneš Kunhalmi) paragino V. Orbaną „nevykdyti jokių politinių žaidimų prieš opoziciją“ ir papildyti įstatymo projektą galiojimo terminu.
„Kyla susirūpinimas, kad vyriausybė tęs savo konservatyvią ir liberalią praktiką, sukelsiančią dar gilesnę krizę“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė politikė.
Nepriklausomas parlamentaras Akosas Hadhazy (Akošas Hadhazis) savo ruožtu AFP sakė, kad V. Orbanui nereikia jokių „ypatingų įgaliojimų“, nes jo partija ir taip kontroliuoja parlamentą. Įstatymo leidėjo nuomone, valdantieji tokiu būdu siekia „paspęsti spąstus opozicijai“, ir atkreipė dėmesį, kad provyriausybinė žiniasklaida teigia, jog nepritardami įstatymo projektui politiniai oponentai stojo viruso pusėn.
„Parlamentas tėra mašina, balsuojanti už bet ką, ko jis nori“, – pažymėjo A. Hadhazy.
Kritikos iniciatyvai nuskambėjo ir iš užsienio: Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarės biuras pareiškė „su nerimu“ stebintis įvykius Vengrijoje.
Tuo metu Europos Taryba praėjusią savaitę parašė laišką V. Orbanui, įspėdama, kad skelbiant „neapibrėžtą ir nekontroliuojamą nepaprastąją padėtį negali būti garantuota, kad bus laikomasi pagrindinių demokratijos principų“.
Vengrija kovo 11 dieną įvedė nepaprastąją padėtį imdamasi prevencijos priemonių COVID-19 infekcijos plitimui apriboti, įskaitant sprendimą uždaryti sienas ne piliečiams.
10 mln. gyventojų turinti ES valstybė narė lig šiol pranešė apie daugiau nei 400 patvirtintų užsikrėtimo koronaviruso atvejų, taip pat apie 13 aukų. Sekmadienį vyriausybė informavo, kad buvo atlikta daugiau nei 12,1 tūkst. tyrimų dėl COVID-19.
Griežtai prieš imigraciją nusistatęs V. Orbanas kaltina atvykėlius užkrato platinimu, teigdamas, kad „ligą pirmiausia parvežė užsieniečiai“.
Vėliausias vengrų lyderio žingsnis neabejotinai paaštrins ir taip įtemptus „Fidesz“ santykius su Europos Parlamente dominuojančia konservatyviąja frakcija ELP, dvejojančia dėl siūlymo išmesti partiją iš savo gretų.
Austrų ir vengrų autorius Paulas Lendvai mano, kad V. Orbano sukurta santvarka „iki šiol buvo laikoma „hibridine valstybe“ – nei demokratija, nei diktatūra“, ir iškėlė klausimą, ar naujieji įgaliojimai gali paversti Vengriją „pirmąja ES diktatūra“.