Ketvirtadienį laikraštis skelbė, jog daugiau informacijos turintys asmenys informavo, kad prašymai buvo pateikti per praėjusias kelias savaites. „Financial Times“ žurnalistai tvirtina netgi matę vieną iš pagalbos prašymo dokumentų.
Šiaurės Korėjoje ištirta mažiausiai 590 žmonių. Visi jie atvyko iš užsienio sausio mėnesį. Koronaviruso infekcijos atvejų kol kas nenustatyta, laikraščiui sakė vienas asmuo, tiesiogiai susipažinęs su situacija šalyje.
Įsispraudusi tarp Kinijos, kurioje atsirado naujasis koronavirusas, ir Pietų Korėjos, kuri yra viena iš labiausiai COVID-19 paveiktų šalių, Šiaurės Korėja tvirtina sėkmingai išvengusi pandemijos ir neturinti nė vieno sergančiojo. Vis dėlto anksčiau „Bloomberg News“ interviu davę diplomatai ir ekspertai mato kitokį vaizdą.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas praktiškai visiškai izoliavo šalį. Sausio mėnesį uždaręs sienas, kad užkirstų kelią virusui, jis sustabdė prekybą ir turizmą. Visgi šių priemonių gali pasirodyti per maža. Jungtinės Amerikos Valstijos „beveik neabejoja“, jog Šiaurės Korėjoje yra naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Vienas iš įrodymų – stipriai sumažėjusi karinė veikla. Tokią versiją kovo mėnesį surengtos telekonferencijos metu reporteriams pateikė generolas Robertas Abramsas, vadovaujantis JAV pajėgoms Pietų Korėjoje.
Dėl byrančios sveikatos apsaugos sistemos, prekybą ribojančių sankcijų ir ne vieną dešimtmetį prastai valdomos ekonomikos daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų blogai maitinasi ir yra mažiau atsparūs ligoms. Šiaurės Korėja susiduria su didžiule rizika, kad koronaviruso protrūkis virs humanitarine katastrofa ir daugiatūkstantiniu mirčių skaičiumi. Tikėtina, jog šalis liktų COVID-19 židiniu net kai situacija Azijoje pagerėtų.
Toks scenarijus paragino paramos organizacijas ir Šiaurės Korėjos sąjungininkes, pavyzdžiui, Rusiją, skubiai siųsti medicinos priemones. Kitos šalys taip pat pasiūlė pagalbą.
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) įspėjo, kad tolesnis ekonominių sankcijų taikymas tokioms valstybėms kaip Šiaurės Korėja, Iranas ir Venesuela gali susilpninti jų sveikatos apsaugos sistemas ir apsunkinti žmogaus teisių užtikrinimą.
„Atsižvelgiant į šiuo lemiamu laikotarpiu iškilusį pavojų visuotinei visuomenės sveikatai ir žmogaus teisėms, derėtų sumažinti ar laikinai panaikinti šioms šalims taikomas sankcijas, – antradienį pareiškime sakė Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisų komisarė Michelle Bachelet. – Pasaulinės pandemijos kontekste vienos šalies sveikatos priežiūros sistemos darbo trikdymas padidina riziką mums visiems.“
