„Jungtinės Valstijos nusivylusios jais ir tuo, ką jų elgesys gali reikšti Afganistano ir mūsų bendriems interesams“, – sakoma M. Pompeo pranešime, paskelbtame po derybų Kabule su prezidentu Ashrafu Ghani ir jo varžovu Abdullah Abdullah.
„Jų nesugebėjimas [susitarti] pakenkė JAV ir Afganistano santykiams ir, deja, negerbia afganistaniečių, amerikiečių ir koalicijos partnerių, aukojusių savo gyvybes ir išteklius kovojant, kad šiai šaliai būtų sukurta nauja ateitis“, – pridūrė diplomatijos vadovas.
M. Pompeo nurodė, kad Jungtinės Valstijos nedelsdamos sumažins pagalbą Afganistanui milijardu dolerių, o 2021 metais atims dar milijardą.
JAV svarstys tolesnius finansavimo karpymus, pridūrė valstybės sekretorius, įskaitant atsisakymą suteikti paramos per bet kokias būsimas donorų konferencijas.
M. Pompeo šį pareiškimą paskelbė atvykęs į Katarą derybų su Talibano kovotojais per aukščiausio lygio iki šiol surengtą susitikimą tarp šios islamistų grupuotės ir Jungtinių Valstijų.
JAV diplomatijos vadovas taip pat patikino, kad JAV tęs savo kariuomenės išvedimo iš Afganistano procesą, siekdama iki kitų metų sugrąžinti namo visus 13 tūkst. karių, kaip buvo nutarta vasario 29-osios susitarimu su Talibanu.
Pasak pareigūnų, vėliau M. Pompeo valandai susitiko Kataro al Udeido oro bazėje, kur taip pat dislokuota JAV pajėgų, su trimis Talibano lyderiais, įskaitant mulą Baradarą – kadaise kalėjusį sukilėlį, tapusį talibų vyriausiuoju derybininku.
M. Pompeo buvo išskridęs į Dohą vasario 29 dieną dalyvauti susitarimo su Talibanu pasirašymo ceremonijoje, tačiau tuomet jis nebuvo susitikęs su šia kovotojų grupuote, nenutraukusia smurto prieš Afganistano vyriausybę kampanijos ir neinicijavusia žadėtų derybų su Kabulu.
Tačiau Pompeo pareiškė, kad Talibanas laikosi savo pažado nepulti JAV pajėgų, ir patikino, jog Vašingtonas irgi vykdys prisiimtus įsipareigojimus.
„Jie įsipareigojo mažinti smurtą ir jie daugiausia taip ir daro“, – savo lėktuve žurnalistams sakė M. Pompeo.
Komentuodamas amerikiečių kariškių išvedimo procesą jis pareiškė: „Eisime tuo keliu tol, kol smurto lygiai neperžengs ribų.“
Chaosas Kabule
Kabulas yra paniręs į politinę krizę nuo pernai vykusių rinkimų, aptemdytų kaltinimų masiniais pažeidimais. Galiausiai prezidentu per atskiras inauguracijos ceremonijas pasiskelbė du politiniai varžovai.
M. Pompeo surengė atskirus ir bendrus susitikimus su oficialiai antrai kadencijai prisaikdintu A. Ghani ir jo oponentu A. Abdullah, taip pat pretenduojančiu į valstybės vadovo postą.
JAV pareigūnai jau ilgą laiką kritikuoja vyriausybę Kabule dėl numanomos korupcijos, tačiau šįkart M. Pompeo vizitas, be abejo, siunčia jai aiškų signalą amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) giriant Talibano pastangas.
Bendraudamas su žurnalistais, M. Pompeo teigė optimistiškai vertinąs tikimybę, kad A. Ghani ir A. Abdullah pasieks susitarimą.
„Manau, labiau nei kada nors anksčiau prie jo priartėjome, – pareiškė valstybės sekretorius. – Mes ir toliau įtikinėsime, patarinėsime ir skatinsime juos sėsti prie derybų stalo, prie kurio jau sėdi visi afganai.“
Ankstesni, 2014 metais vykę Afganistano rinkimai taip pat baigėsi aštriu ginču tarp A. Ghani ir A. Abdullah. Iš tos aklavietės pavyko išeiti, kai tuometis JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry išskrido į Kabulą ir padėjo pasiekti susitarimą dėl pasidalijimo valdžia.
Lėtai judančios derybos
M. Pompeo taip pat priekaištavo Afganistano lyderiams, kad jie nepasiuntė nacionalinės komandos į susitikimą su talibais. JAV ir Talibano deklaracijoje buvo raginama pradėti derybas kovo 10 dieną Norvegijoje ar kitoje šalyje.
Vis tik atrodo, kad afganų vyriausybė ir sukilėliai padarė tam tikros pažangos žengiant vieną svarbiausių žingsnių derybų link – tariantis dėl kalinamų asmenų mainų.
Taikos su Talibanu procesui tarpininkavęs JAV derybininkas Zalmay Khalilzadas (Zalmajus Chalilzadas) pareiškė, jog Kabulo ir Talibano atstovai sekmadienį dalyvavo „Skype“ vaizdo konferencijoje, per kurią aptarė apsikeitimo procedūros logistiką.
Sudarytame taikos susitarime raginama paleisti iki 5 000 Kabulo laikomų Talibano kovotojų ir iki 1 000 Afganistano vyriausybei ištikimų pajėgų narių, sučiuptų sukilėlių.
A. Ghani, iš pradžių atsisakydavęs paleisti kalinamus talibus, paskelbė, kad jo vyriausybė, rodydama „geros valios gestą“, išlaisvins 1 500 sukilėlių ir galbūt dar 3 500, kai prasidės derybos.
Talibanas atmetė tokį siūlymą.
Remiantis taikos susitarimu, Talibanas taip pat įsipareigojo kovoti su džihadistų grupuotėmis, tokiomis kaip „al Qaeda“, kurios veikla tapo viena iš 2001 metų JAV invazijos priežasčių.
Z. Khalilzado teigimu, kalinių paleidimo klausimą būtina kuo skubiau išspręsti, atsižvelgiant į pasaulį apėmusią koronaviruso pandemiją.
Infekcijos plitimas sulėtino pirmąjį JAV karių išvedimo etapą, o Afganistanas ruošiasi naujų užsikrėtimo atvejų antplūdžiui, dešimtims tūkstančių žmonių grįžtant iš Irano – vienos labiausiai viruso paveiktų šalių.