Kelionė buvo surengta nepaisant koronaviruso pandemijos, kai pasaulio lyderiai ir kiti pareigūnai riboja lankymąsi užsienyje.
Nuo susitarimo pasirašymo dienos taikos procesas įstrigo dėl politinės sumaišties Afganistane, kilusios šalies vadovams nuožmiai ginčijantis, kuris jų buvo išrinktas prezidentu.
Dabartinis valstybės vadovas Ashrafas Ghani ir jo pagrindinis varžovas praėjusių metų prezidento rinkimuose Abdullah Abdullah anksčiau kovą pasiskelbė prezidentu per atskiras inauguracijos ceremonijas.
Pirmadienį vizito atvykęs M. Pompeo tikriausiai bandys rasti išeitį iš aklavietės, trukdančios prasidėti Afganistano vidaus deryboms dalyvaujant ir Talibanui. Šis dialogas laikomas kritiniu tolesniu žingsniu įgyvendinant taikos susitarimą, turintį leisti Vašingtonui grąžinti namo savo karius, ir suteikti afganams galimybę pasiekti taiką po beveik du dešimtmečius trukusio karo.
Vizitas surengtas diena po to, kai afganų vyriausybė ir Talibanas organizavo pirmąsias diskusijas apie apsikeitimą belaisviais – svarbų taikos susitarimo punktą.
Pasirašytas dokumentas sudaro galimybę nutraukti ilgiausią Amerikos karą, prasidėjusį 2001 metais į Afganistaną įsiveržus JAV vadovaujamoms pajėgoms.
Amerikos pasiuntinys Zalmay Khalilzadas, vyriausiasis derybų su talibais derybininkas, sekmadienį parašė tviteryje, kad būtina „skubiai“ parengti planus dėl taikos pakte numatytų kalinamų asmenų mainų, nors koronaviruso pandemija apsunkino diplomatinius ryšius.
Susitarime raginama paleisti iki 5 000 Kabulo laikomų Talibano kovotojų ir iki 1 000 Afganistano vyriausybei ištikimų pajėgų narių, sučiuptų sukilėlių.
Apsikeitimas turėjo įvykti kovo 10 dieną – prieš prasidedant taikos deryboms tarp Talibano ir vyriausybės, nedalyvavusios Dohos susitarimą leidusiame pasiekti dialoge.