Nors viruso protrūkio epicentras persikėlė į Europą, kur šiuo metu pranešama apie daugiau atvejų per dieną nei per patį Kinijos krizės piką, epidemiologai, remdamiesi kitų pandemijų pavyzdžiais, perspėja, kad Azijos milžinė gali sulaukti vėlesnių infekcijos bangų.
Šio konkretaus viruso pobūdis taip pat kelia atgijimo riziką. Šį koronavirusą sunkiau aptikti ir jis tvyro ilgesnį laiką nei tas, kuris 2003 metais sukėlė Sunkų ūminį respiracinį sindromą (SŪRS), infekavusį 8 000 žmonių, prieš išnykdamas. Dėl to bus sudėtingiau užkirsti kelią būsimoms naujos pandemijos bangoms.
Kitoms pasaulio valstybėms sukant galvą, kokiu mastu uždaryti socialinį gyvenimą, bus itin įdėmiai stebima Kinija, kur virusas pirmą kartą pasireiškė pernai gruodį; kas nutiks, kai šalis atšauks griežtą karantiną ir socialinės izoliacijos priemones, padėjusias pristabdyti protrūkį.
Naujų atvejų skaičius sumažėjo iki minimumo Uhane, centrinės Kinijos Hubėjaus provincijos mieste, kur ir prasidėjo protrūkis; likusioje šalies dalyje naujų užsikrėtimų jau nefiksuojama – dramatiškas pokytis lyginant su protrūkio piku. Per šiuos kelis mėnesius virusas Kinijoje susargdino per 80 000 žmonių, pražudė per 3000 ir sukėlė dar neregėtą ekonomikos susitraukimą.
Kinijos priemonės – tarp jų plataus masto karantinas Hubėjaus provincijoje regione su 60 mln. žmonių, – sėkmingai padėjo nutraukti viruso plitimą likusioje šalies dalyje, sakė Davidas Heymannas, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos (LSHTM) infekcinių ligų epidemiologijos profesorius. „Nerimaujama, kas nutiks, kai jie nutrauks visas šias priemones“, – sakė profesorius.
Net jei ir buvo daug daugiau koronaviruso atvejų nei oficialiai skelbė Kinijos vyriausybė, per pirmąją bangą būtų infekuota mažiau nei 1 proc. gyventojų, „daugumai žmonių Kinijoje išliekant imliems virusui“, sakė Raina MacIntyre, Naujojo Pietų Velso universiteto (Sidnėjus) biosaugumo profesorė.
„Pasaulinė pandemija nebus pažabota, kol neturėsime vakcinos“, – sakė profesorė.
Įvežtiniai atvejai
Kol kas Kinijos vyriausybė pagrindinį dėmesį skiria pastangoms suvaldyti „įvežtinius atvejus“, nes į Kiniją atvykusių keliautojų užsikrėtimų skaičius viršija infekcijų skaičių viduje, rodo Nacionalinės sveikatos Komisijos duomenys. Šalyje galioja griežtos kontrolės priemonės, siekiant užtikrinti, kad „jeigu virusas sugrįžtų, jis būtų greitai suvaldytas“, sakė Rebecca Katz, Džordžtauno universiteto Pasaulinės sveikatos mokslo ir saugumo centro direktorė.
Pekine, kur valdžia patvirtino 54 infekcijas tarp keliautojų, visiems atvykusiems į Kiniją žmonėms dabar taikomas 14 dienų karantinas specialiose karantino zonose, kurio išlaidas jie privalo dengti patys.
Be to, Kinijos sostinė greičiausiai nurodys stabdyti skrydžius gretimuose miestuose, kad keleiviai, prieš galėdami keliauti į Pekiną, būtų patikrinti.
Finansinis centras Šanchajus ir gamybos centras Guangdongo provincija taip pat griežtina apribojimus.
„Liepsna neužgesinta. Virusas vis dar ten, – sakė Michaelas Osterholmas, Minesotos universiteto Infekcinių ligų tyrimų ir politikos direktorius. – Mes manome, kad jis gali sugrįžti atbuline kryptimi iš likusio pasaulio.“
Ir nors Kinija oficialiai pareiškė mananti, kad dabartinio protrūkio pikas pasibaigė, garsiausi šalies mokslininkai vis dar negali tiksliai prognozuoti, kaip toliau elgsis virusas.
„Niekas nežino, ar virusas galiausiai visiškai išnyks, ar jis toliau tarps kaip gripas, protarpiais plykstelėdamas, o galbūt prilygs hepatitui B, kuris gyvena žmogaus organizme, neturinčiame pakankamo imuniteto, ir tokiu būdu yra perduodamas kitiems? – interviu „Xinhua“ naujienų agentūrai sakė Wangas Chanas, Pekino sąjungos medicinos koledžo dekanas.
Jis paragino atlikti serologinį tyrimą – kuris nustato antikūnius paciento kraujyje ir išsiaiškina, ar jie turėjo sąlytį su virusu, – norint stebėti, kaip įgyjamas imunitetas, ir tokiu būdu nustatyti patogeno plitimo būdą.
Plinta pernelyg lengvai
Daugelis mokslininkų jau priėjo prie išvados, kad pandemija šių laikų glaudžiais kelionių saitais susaistytame pasaulyje nebus panaikinta kaip jos „pusbrolis“ SARS.
Pirmomis užsikrėtimo infekcija dienomis, kai žmogui dar nepasireiškia simptomai, leidžiantys suprasti, kad jis yra užsikrėtęs, jo kraujyje jau yra didelis viruso kiekis ir jis lengvai perduodamas kitiems žmonės, sakė Johnas Mackenzies, Kurtino universiteto Perte (Australija) infekcinių ligų profesorius emeritas.
Be to, anot Ligų kontrolės ir prevencijos centrų, įmanoma, kad pradinėje užsikrėtimo stadijoje žmogui bus nustatytas neigiamas testas, net jeigu jis ir yra užsikrėtęs virusu.
Dėl šių slaptų savybių visiškai sunaikinti virusą sunku, ar net neįmanoma, be vakcinos – produkto, kurį, kaip tvirtina vaistų gamintojai, pavyks sukurti ne anksčiau kaip kitais metais.
SARS pandemijoje veikė visiškai kitokie veiksniai – infekuotasis negalėdavo užkrėsti kito žmogaus, kol jo liga netapdavo akivaizdžiai matoma. Tas patas pasakytina apie virusą, sukeliantį Ebolą ir MERS.
„SARS atveju, inkubaciniu laikotarpiu ar pradiniu simptominiu etapu virusas nebuvo platinamas, ir dėl to sukontroliuoti jį buvo gana nesudėtinga, išsiaiškinus perdavimo dinamiką“, – sakė J. Mackenzies.
Sergančių pacientų izoliavimas galiausiai sustabdė viruso plitimą, ir sveikatos priežiūros institucijos sugebėjo nuslopinti patogeną be vakcinos ar kuriamo vaisto. Ebolos ir MERS virusas taip pat neplinta lengvai, ir daugelio atveju buvo užsikrėsta per sąlytį su gyvūnais, kaip viruso šeimininkais, ar ligoninėse slaugant infekuotus ligonius.
Tuo tarpu pandemijos, prasidėjusios 1889 ir 1918 metais, – sukeltos gripo virusį, kurių užkrečiamumo lygis panašus į koronaviruso, – priešingai, turėjo tris infekcijų bangas, paskutinės iš jų nusinešė dar daugiau gyvybių nei pirmoji.
1918 metais trys užkrato bangos smogė viena po kitos per vienus metus, per paskutines dvi bangas mirė daugiausia žmonių iš bendro 50 mln. aukų skaičiaus.
Nors mokslininkai tiksliai nežino, kodėl vėlesnės bangos buvo pražūtingesnės, reiškinys, žinomas kaip „antigeninis dreifas“, kai tam tikrą laiką mažos mutacijos kaupiasi viruso genetinėje medžiagoje, gali taip pakeisti patogeną, jog jis tampa pavojingesnis žmonėms.
„Šis koronavirusas yra panašesnis į gripo virusą, – sakė Benas Cowlingas, Honkongo universiteto epidemiologijos profesorius, kurio nuomone, naujų atvejų Kinijoje gali atsirasti po dviejų mėnesių. – Jis plinta pernelyg lengvai, o daugelis pasaulio vietovių neturi tokių galimybių kaip Kinija pažaboti ir sukontroliuoti virusą siekiant jo galutinai atsikratyti.
Ilgas kelias
Jungtinės Valstijos ir Europos valstybės dabar visomis išgalėmis stengiasi „išlyginti: kreivę“ – pabandyti paskirstyti infekcijos piką ilgesniu laikotarpiu, taip užtikrinant, kad ligoninėms ir jų intensyvios priežiūros skyriams neteks nepakeliama našta. Koks bus tokios strategijos poveikis ilguoju laikotarpiu, priklausys nuo to, ką sužinosime apie virusą, sakė Dorit Nitzan, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuro sveikatos krizių koordinatorė. Ji perspėjo per daug nedėti vilčių į kolektyvinį, arba grupinį, imunitetą (angl. herd immunity) – kai dauguma gyventojų nebėra imlūs virusui, nes jie arba paskiepyti, arba jau juo buvo užsikrėtę ir pasveikę, – nes vis dar per daug nežinomųjų.
„Tai naujas virusas, ir mes turime jį pažinti“, – per spaudos konferenciją kalbėjo D. Nitzan. Vis dar neaišku, kiek ilgai ligoniai, kurie pasveiksta, bus atsparūs infekcijai, ir ar virusas keisis taip pat dažnai kaip sezoninis gripas, sakė ji.
Viename iš pirmųjų tyrimų, kuriuose bandoma sumodeliuoti koronaviruso dinamiką, kai pasibaigs dabartinė pandemija, grupė iš Harvardo universitete visuomenės sveikatos mokyklos „Harvard T.H. Chan School of Public Health“ prognozuoja, kad ateityje protrūkiai greičiausiai kartosis žiemos metu. Šios išvados paremtos tokiais veiksniais kaip sezoniškumas, imuniteto trukmė ir kryžminio atsparumo kitiems žmonių virusams laipsnis.
Šiuo metu išgyvenanti šiokį tokį atokvėpį, Kinija turi nuo kovos su virusu pereiti prie pastangų atrasti būdų, kaip su juo gyventi.
„Virusas nuolat vystosi, kinta, ir dėl to visiškas jo suvaldymas tampa misija neįmanoma, – sakė Chan Kungas, Pekine veikiančios konsultacinės įmonės „Anbound“ sveikatos politikos analitikas, konsultavęs vietos vyriausybę per SARS protrūkį. – Vienintelis būdas judėti pirmyn yra jį perprasti, prisitaikyti prie jo ir užtikrinti, kad virusas nesukels dramatiškų protrūkių, idant dabartinė sveikatos sistema pajėgtų jį atlaikyti.“
