Rusija nuo 2016 metų glaudžiai bendradarbiavo su Saudo Arabijos vadovaujama Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC), siekdama apriboti naftos gavybą ir išlaikyti didesnes žaliavų kainas.

Tačiau anksčiau šį mėnesį Rijadas pradėjo totalinį kainų karą, OPEC bei Maskvai nepavykus pasiekti susitarimo dėl gavybos mažinimo, akcijų rinkoms pradėjus nevaldomai kristi dėl koronaviruso pandemijos.

V. Putinas patikino, kad Rusijos ekonomika po šios krizės tik sustiprės, o Maskvos pareigūnai pareiškė, jog šalis sukaupė pakankamai atsargų, kad atlaikytų žemas naftos kainas, ir atkreipė dėmesį į 150 mlrd. JAV dolerių (140 mlrd. eurų) vertės valstybės turto fondą.

Finansų ministerijos teigimu, šių lėšų turėtų užtekti 6–10 metų laikotarpiui, jei naftos kainos nukristų iki 25–30 dolerių už barelį.

Maskvos susitarimo su Saudo Arabija žlugimas iš pradžių buvo palaikytas didele pergale Igoriui Sečinui – itin įtakingam valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vadovui ir vienam artimiausių V. Putino bendražygių, ilga laiką tvirtinusiam, kad šis paktas kenkė Rusijos interesams ir buvo naudingas JAV skalūnų naftos ir dujų gavybos kompanijoms.

Tačiau kai kurie analitikai mano, kad I. Sečinas pervertino savo galimybes, o padėtis, atrodo, tapo kur kas nepalankesnė Rusijai nei buvo tikėtasi.

„Košmaras“


Šią savaitę buvo užfiksuotas didžiausias naftos kainų kritimas per pastarąjį dvidešimtmetį, o rublio kursas smuko iki žemiausio lygio nuo 2016 metų pradžios.

Nors „Brent“ rūšies naftos kaina penktadienį šiek tiek atsigavo ir penktadienį pakilo iki 32 dolerių, rusiško etalono „Urals“ naftos kaina ketvirtadienį nukrito žemiau 20 dolerių už barelį.

Antrosios pagal dydį Rusijos naftos gamintojos „Lukoil“ viceprezidentas Leonidas Fedunas ketvirtadienį sakė, kad net ir naftos bendrovės, kurios norėjo, kad Rusija nutoltų nuo susitarimo su Saudo Arabija, „net košmare negalėjo susapnuoti“, kad naftos kainos sumažės iki 25 dolerių už barelį.

Foto: Sputnik / Scanpix

Išvakarėse „Lukoil“ paskelbė apie 1,5 mlrd. dolerių vertės išlaidų mažinimo priemones, dėl kurių ypač sumažės investicijos į naujus projektus.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas trečiadienį perspėjo, kad valstybės biudžetas, sudarytas keliant prielaidą, kad naftos kainos sieks apie 42 dolerių už barelį, šiemet susidurs su deficitu, nors 2018–2019 metais buvo fiksuojamas perteklius dėl griežto taupymo priemonių.

„Traukiasi ištisi ekonomikos sektoriai“, – pažymėjo ministras ir pridūrė, jog dabartinės makroekonominės prognozės šiems metams jau tapo pasenusiomis.

Tačiau kai kurie ekspertai, tokie kaip rusų investicijų banko „Renaissance Capital“ vyriausioji ekonomistė Sofija Donec, teigia, kad Rusija yra geriau nei daugelis kitų šalių pasirengusi atlaikyti dabartinius sukrėtimus.

„Atsižvelgdami į visus kontrolės ir pusiausvyros mechanizmus, neprognozuojame, kad pablogės Rusijos kredito kokybė“, – sakė ji žurnalistams.

Stebėtojai pažymi, kad dėl daugelį metų taikomų Vakarų sankcijų ir tarptautinės izoliacijos Rusija tapo mažiau pažeidžiama pasaulinėms krizėms.

Kredito reitingų agentūra „Moody's“ nurodė, jog Rusijos bankai dėl „griežtesnio reguliavimo“ ir mažesnio „dolerizavimo“ mažiau jautriai reaguotų į naftos kainų svyravimą kaip per 2014–2015 metų krizę.

Tačiau eilinių rusų finansinė padėtis vis tiek pablogėtų, o prezidento pažadai pakelti gyvenimo lygį gali tiesiog išgaruoti.

V. Putinas pažadėjęs iki savo ketvirtosios kadencijos pabaigos 2024 metais perpus sumažinti skurdą šalyje ir užtikrinti didesnį ekonomikos augimą palyginti su pasauline ekonomika, kuri pernai išaugo maždaug 3 procentais.

„Posūkio taškas“


V. Putinas rezervavo 25,7 trln. rublių (375 mlrd. eurų) investicijoms į beveik visus sektorius, įskaitant švietimą, infrastruktūrą ir sveikatos apsaugą. Šias lėšas planuojama panaudoti nuo dabar iki 2024 metų.

Siekdama įveikti krizę, vyriausybė šią savaitę paskelbė panaudosianti 300 mlrd. (3,5 mlrd. eurų) rublių atsargų ekonomikai paremti.

Verslo dienraštis „Vedomosti“ paragino vyriausybę stebėti kainas, palaikyti sunkumus patiriančius sektorius, tokius kaip turizmo pramonė, taip pat darbo netenkančius rusus.

Tačiau nuviliantis 1,3 proc. augimas 2019 metais, taip pat prasidėjusios naujos krizės žlugdo viltis, kad 2020-ieji bus palankesni Rusijos ekonomikai, o tai gali sukalti rimtų pasekmių tiek V. Putino vyriausybei, tiek jam pačiam.

Visuomenėje tvyrantis nusivylimas ekonomikos būkle bei realių disponuojamų pajamų mažėjimas pastaruosius kelerius metus buvo viena iš priežasčių, dėl kurių rusai nepasitikėjo V. Putino bendražygio Dmitrijaus Medvedevo vyriausybe. Sausį valstybės vadovas pastarąjį atleido.

„Akivaizdu, kad Rusija dabar yra daug stipresnėje makroekonominėje pozicijoje nei 1998 metais. Tačiau 1998-ųjų rugpjūtį dėl 18 dolerių kainavusios naftos valiuta neteko 70 proc. vertės, vėliau buvo paskelbtas nemokomas, o paskui [šaliai] prireikė beveik dvejų metų, kad atsigautų iki prieškrizinio lygio“, – sakė tyrimų bendrovė „Rystad Energy“ analitikas Louise'as Dicksonas.

Verslo konsultacijų bendrovės „Grant Thornton“ direktorius Igoris Nikolajevas savo ruožtu pareiškė, jog ko gera labiausiai nukentės skurdžiausi piliečiai, nes pakils vartotojų kainos.

I. Nikolajevas prognozavo, kad pragyvenimo lygis sumažės daugiau nei per 2008–2009 metų finansinę krizę. Eksperto nuomone, gali net kilti naujoji Didžioji ekonominė depresija.

Ji perspėjo, kad visa Rusijos ekonomika turės ieškoti naujų kelių, taip pat išspręsti priklausomybės nuo žaliavų problemą.

„Rusijai suduotas dvigubas smūgis – koronavirusas ir naftos kainos, – naujienų agentūrai AFP sakė I. Nikolajevas. – Barelis nebekainos 60–70 dolerių. Koronavirusas taps istoriniu posūkio tašku.“