Šiuo metu joje dalyvauja kiek daugiau kaip 7 tūkstančiai kariškių, kurie saugo ypač pažeidžiamus visuomeninius objektus – geležinkelio ir metro stotis, ambasadas, valstybines įstaigas. Pasitelkti armiją jau seniai ragina šiaurinio Lombardijos regiono gubernatorius Attilio Fontana. Bet kariškių skaičius gali būti padidintas ir Romoje. Jie būtų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių prefektūrų žinioje.

Anksčiau buvo pranešta, kad kariuomenė saugo tik įvažiavimus į 14 „raudonosios zonos“ miestų Italijos šiaurėje, kur buvo užfiksuoti pirmieji lokalūs koronaviruso protrūkiai.

Šiuo metu teisėsaugos institucijų darbuotojai – policininkai ir karabinieriai – atlieka patikras gatvėse ir keliuose. VRM duomenimis, per savaitę buvo išaiškinti 53 tūkstančiai karantino režimo pažeidimų. Pažeidėjams pateikti atitinkami kaltinimai ir išrašytos baudos. Iki šiol kontrolės postų keliuose ir miestuose dar nėra.


Lokalus koronaviruso protrūkis Italijos šiaurėje prasidėjo vasario 21 d. Koronaviruso sukeliamo susirgimo aukų skaičius šalyje išaugo iki beveik 3,4 tūkstančio ir viršijo nuo jo Kinijoje mirusių žmonių skaičių. Infekuotųjų skaičius Italijoje perkopė 41 tūkstantį. Epidemijos tempai nelėtėja, nors nuo kovo 10 d. visoje šalies teritorijoje galioja griežtas karantinas, o gyventojams draudžiama eiti iš namų be svarios priežasties. Italijoje uždarytos mokyklos ir visos parduotuvės, išskyrus maisto produktų parduotuves ir vaistines, kurių darbo laikas sutrumpintas, restoranai ir barai, pramogų centrai, sporto klubai, baseinai, taip pat parkai.

Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 140 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 230 tūkstančių žmonių, apie 10 tūkstančio mirė.

Conte ragina ES išnaudoti visus gelbėjimo fondo pajėgumus dėl koronaviruso krizės


Italijos premjeras Giuseppė Contė paragino ES išnaudoti visus savo paramos fondo pajėgumus kovai su koronavirusu vykdyti.

Interviu su dienraščiu „Financial Times“ jis ragino ES pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmu (ESM) – sunkiems laikams skirtu fondu, iš kurio lėšos gali būti skiriamos rimtų skolų turinčioms euro zonos šalims.

„ESM buvo sukurtas numatant kiek kitokią krizę, taigi norint išnaudoti visus fondo pajėgumus, jis turėtų būti pritaikytas prie esamų aplinkybių“, – „Financial Times“ žurnalistams sakė G. Contė.