Geriausias būdas neleisti pandemijai užvaldyti ligonines yra socialinis atskyrimas, kuris gali tęstis metus ar daugiau, tol, kol gydytojai atras priemonių jai suvaldyti, savo pranešime skelbia viešojo mokslinių tyrimų universiteto „Imperial College London“ (ICL) mokslininkai. Jų prognozėmis, 81 proc. Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų gyventojų gali užsikrėsti virusu, jeigu nebus imtasi priemonių jo plitimui sulėtinti. Jungtinėse Valstijose gali būti iki 2,2 mln. aukų, Didžiojoje Britanijoje – 510 000.
Visus, kurie gyvena su infekuotu asmeniu, tektų karantinuoti, mokyklas uždaryti, teigiama pranešime. Pagal naująją koncepciją, nuosaikiosios priemonės, pavyzdžiui, vien tik pažeidžiamų žmonių, arba tų, kurie kontaktuoja su ligoniais, izoliavimas, sumažintų žalą, bet jų nepakaktų norint išvengti milijonų mirčių.
Vyriausybės griebėsi socialinės izoliacijos idėjos, uždrausdamos visas didelio masto veiklas artimiausioje ateityje ir perspėdamos piliečius laikytis nuo kitų asmenų bent 1,8 metro atstumo.
„Pasaulis susidūrė su rimčiausia visuomenės sveikatos krize per daugelį kartų“, – elektroniniame laiške rašė universiteto „Imperial College London“ epidemiologas Neilas Fergusonas. Siekiant apsaugoti sveikatos sistemą, didelio masto socialinė izoliacija „turės galioti daug mėnesių“– galbūt tol, kol taps prieinama vakcina“.
Tokių ambicingų pastangų izoliuoti žmones kaina toli gražu nėra aiški. Net trumpalaikis izoliavimas gali sukelti ekonominių bei socialinių įtrūkių, kuriems užlopyti gali prireikti ne vienų metų, taip pat apsunkinti dabartines nevienodas sąlygas. Ilgesni trikdžiai turėtų dar skaudesnių padarinių.
„Akivaizdu, geriausia pradėti tokio pobūdžio intervencijas kuo anksčiau ir tęsti jas atsižvelgiant į ligų kontrolės perspektyvas, – sakė Marcas Lipsithas, Harvardo universiteto visuomenės sveikatos mokyklos „Harvard T.H. Chan School of Public Health“ epidemiologijos profesorius. – Bet tai, kas tinkama ligų kontrolės požiūriu, turi būti subalansuota su tuo, kas tinkama norint išlaikyti visuomenės funkcionavimą.“
Istorijos pamokos
Drakoniškos izoliavimo priemonės, kaip būdas kovoje su viruso protrūkiais, turi savo istorines šaknis. Per 1918 metų Ispanijos gripą Sent Lujisas skubai įvedė taisykles, skirtas sulėtinti ligos plitimą ir sumažinti aukų skaičių. Filadelfija tuo tarpu laukė kelias savaites, kol galiausiai įvedė griežtesnę kontrolę ir sumokėjo už tai skaudžią kainą: epidemija užvaldė sveikatos priežiūros sistemą ir nusinešė dar daugiau gyvybių.
Praėjusiame amžiuje pasaulio ekonomika tapo labiau integruota, ir dabar žmonės juda po pasaulį daug laisviau nei bet kada. Būtent toks pasaulinio tinklo susisiejamumas apsunkina prognozes dėl ligos sukontroliavimo pastangų.
Nors labai svarbu pažaboti viruso plitimą, žmonių kontaktai yra esminis daugelio įvairių gyvenimo sričių pagrindas, sakė M. Lipsithas, įskaitant socialinę gerovę ir psichinę sveikatą. Nustatyti, kaip geriausia subalansuoti tokius poreikius taps politiniu ir strateginiu sprendimu.
„Tai svarbu švietimo sistemai, svarbu prekybai; svarbu tam, kad būtų įmanoma išlaikyti ekonomikos funkcionavimą, pamaitinti žmones, – sakė jis. – Mes lyg ir žinome, ką daryti, bet štai iššūkis – tam, kad mums pavyktų, gali prireikti gana daug laiko.“
Universiteto „Imperial College London“ mokslininkai, konsultuojantys Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), teigia, kad mėnesiais besitęsiant izoliacijai, gali būti trumpų atokvėpių nuo griežčiausių priemonių, su sąlyga, jeigu darbo krūvis palengvės tiek, kad ligoninės galėtų atremti dar vieną ligonių antplūdį.
„Kai atleidi tokių intervencijų vadeles, tada plitimas atsinaujina, – sakė M. Lipsitchas, kuris nedalyvavo kuriant ICL koncepciją. – Virusas nesupranta, kad žmonės pastarąją savaitę buvo socialinėje izoliacijoje. Jis tik žino, kad gali pereiti nuo vieno žmogaus prie kito.“
Dvi strategijos
Mokslininkai ištyrė dviejų kovos su pandemija strategijų veiksmingumą. Pirma strategija – neigiamų padarinių mažinimas, arba sušvelninimas, siekiant sulėtinti plitimą tiek, kad būtų prisloptinas epidemijos pikas. Kita strategija – nuslopinimas, agresyvus ir ilgai trunkantis metodas, siekiant sustabdyti epidemijos augimą; panašių priemonių buvo imtasi Kinijoje.
„Sušvelninimas – vargu ar perspektyvus sprendimas be stiprios sveikatos sistemos“, – tokias išvadas savo pranešime skelbia mokslininkai.
Tokios priemonės, kaip ligonių izoliavimas, taip pat jų šeimos narių karantinavimas namuose ir visos visuomenės socialinė izoliacija, per dvejus metus galėtų sumažinti mirčių skaičių Didžiojoje Britanijoje iki maždaug 100 000. Tokios politikos būtų laikomasi ne vieną mėnesį, nebent trumpam nutraukiant.
Jeigu dar būtų uždarytos mokyklos, mirčių skaičių galima būtų sumažinti iki 40 000, sakė mokslininkai.
„Bus būtina sluoksniuoti įvairias intervencijas, – savo pranešime teigia „Imperial College“ mokslininkai.– Tokias priemones bus būtina išlaikyti tol, kol bus prieinama vakcina, ir dideliais kiekiais.“
Didelė kaina
Prognozuojama, kad gali prireikti nuo metų iki aštuoniolikos mėnesių, kol bus sukurta plačiai prieinama vakcina nuo koronaviruso. Pirmųjų skiepų, specialiai pritaikytų „Covid–19“ sukeliančiam virusui, testai jau pradėti.
Yra pliusų ir minusų balansas, ir neteisingai pasirinktas metodas gali sukelti daugiau žalos nei naudos, sako Savi Maharaj, Sterlingo universiteto (Jungtinė Karalystė) biologinio modeliavimo mokslininkų grupės vadovė. „Kovoje su beveik visomis ligomis labai griežta ir ankstyva socialinė izoliacija – pavyzdžiui, skubiai uždaromos visos įstaigos, nutraukiama įvairi veikla, – galėtų būti optimalus metodas, – sakė ji. – Epidemija užgęsta labai greitai.“
Tačiau kaina gali būti labai aukšta.
Eksperimentas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip elgtųsi žmonės realiame pasaulyje, nustatė, kad jie iš tiesų laikėsi tam tikros socialinės izoliacijos, bet nepakankamos protrūkiui sustabdyti. Galiojant švelnesnėms priemonėms, epidemija neišnyks, bet atvejų skaičius bus paskirstytas per ilgesnį laikotarpį, nuolat palaikant sveikatos sistemas.
„Mūsų tyrimas parodė, kad net nuosaiki socialinė izoliacija naudinga tuo, kad išlygina kreivę ir sumažina ligos piką bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu, – sakė ji. – Tokio varianto minusas yra tas, kad epidemija trunka ilgiau, o būtinos socialinės izoliacijos laikotarpis yra ilgesnis.“
Toks scenarijus galbūt realistiškesnis.
„Realiame pasaulyje mes nesugebame pasiekti visiškos izoliacijos, – sakė ji. – Visuomenės, kurioje gyvename, nėra uždaros, net jeigu kuri nors šalis įvedė visišką izoliaciją, kyla klausimas, ar jie galės užkirsti kelią virusui sugrįžti.“
