Kim Jong Unas jau sausį visiškai izoliavo šalį uždarydamas sienas kovoje su viruso plitimu, taip sustabdydamas ir tą nedidelę dalį legalios prekybos bei turizmo, kuri iki šiol funkcionavo. Bet netgi to galėjo neužtekti. Jungtinės Valstijos „beveik įsitikinusios“, kad Šiaurės Korėjoje yra užsikrėtimo virusu atvejų dėl pastebimai sumažėjusio karinio aktyvumo, žurnalistams per praėjusį penktadienį vykusią telekonferenciją sakė generolas Robertas Abramsas, JAV pajėgų Korėjoje vadas.
„Jų ginkluotosios pajėgos iš esmės nutraukusios veiklą maždaug trisdešimt dienų, ir tik neseniai jie vėl atnaujino įprastinius mokymus, – kovo 13 dieną sakė R. Abramsas. – Jų lėktuvai neskraidė jau dvidešimt keturias dienas.“
Dėl griūnančios medicinos sistemos, sankcijų, ribojančių prekybą, ir dešimtmečius trukusio prasto ekonomikos valdymo, kurio dėka per 40 proc. šalies gyventojų nuolat trūksta maisto ir yra pažeidžiami ligoms, yra didžiulių rizikų, jog koronaviruso protrūkis Šiaurės Korėjoje peraugs į humanitarinę nelaimę, kuri nusineš daugybę gyvybių ir taps ligos židiniu.
Toks susirūpinimas paskatino paramos organizacijas ir Šiaurės Korėjos sąjungininkus, tokius kaip Rusija, suskubti siūlyti medicinos priemonių bei kitų būtiniausių prekių pagalbą.
Nors ir yra nedidelė tikimybė, kad virusas kirs aptvertą, smarkiai militarizuotą sieną su Pietų Korėja, 880 mylių (1 420 kilometrų) ilgio siena su Kinija prastai apsaugota, ir juodosios rinkos prekeiviai, kurie metų metus kerta sieną tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, galėjo įnešti virusą į Šiaurės Korėją. Užsikrėtimo virusu atvejų dviejose didžiausiose Kinijos provincijose, besiribojančiose su Šiaurės Korėja – Liaoningo ir Dzilino, – užregistruota gana nedaug: kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), praėjusios savaitės duomenimis, jis siekė iš viso apie 225.
Šiaurės Korėja yra, galima sakyti, „juodoji dėžė“ visam pasauliui; per oficialiąją žiniasklaidą ji skelbia užkirtusi kelią į šalį virusui, pasitelkdama masinę dezinfekciją ir tūkstančių žmonių karantinavimą. Šiuo metu iš karantino paleista per 5 400 žmonių, nenustatyta jokių užsikrėtimų, skelbia šalis, bet gydytojas iš Pietų Korėjos, vadovaujantis Korėjos valstybių suvienijimo sveikatos priežiūros asociacijai, sakė įtariantis, kad kategoriškas neigimas galbūt maskuoja tikrą problemą.
„Kadangi pareiškimų tonas toks kategoriškas, Šiaurės Korėja veikiausiai turi viruso nešiotojų, – sakė Kim Sin-gonas, Korėjos universiteto Terapijos departamento profesorius iš Seulo. Jis pridūrė, jog nevisavertė mityba galėjo paspartinti ligos plitimą.
Šiaurės Korėja demonstruoja galinti veiksmingai kovoti su virusais, o Pasaulio sveikatos organizacija 2018 metais pagyrė šalį už sėkmingą kovą su tymais. Jeigu koronavirusas, infekavęs per 200 000 žmonių visame pasaulyje, įsiskverbė į Šiaurės Korėją, lyderis Kim Jong Unas gali pasitelkti savo autoritarinius įgaliojimus ir izoliuoti užsikrėtusiuosius, uždaryti visus paveiktus regionus ir užblokuoti informaciją apie tai, kas vyksta.
Aukų nuo viruso skaičius gali neturėti didelės įtakos režimui, tokiam galingam, jog jis sugebėjo atsilaikyti per dešimtą dešimtmetį šalyje siautusį badą, nuo kurio mirė nuo 240 000 iki 3 mln. žmonių.
„Ten nėra susirūpinimo dėl žmogaus teisių ar socialinių laisvių, kaip turbūt ir nerimo dėl žmonių, marinamų badu, – kalbėjo Thomas Byrne‘as, Korėjos draugijos prezidentas, dirbantis tarptautinių reikalų dėstytoju Kolumbijos universitete. – Jie iš tikrųjų gali įvesti visišką socialinį izoliavimą.“
Pasiruošę padėti
Kim Jong Uno kariuomenė nėra visiškai nutilusi. Šių metų kovo pradžioje šalis prie savo rytinių krantų per du kartus, savaitės skirtumu, paleido, regis, penkias trumpojo nuotolio balistines raketas, – tokį žingsnį pasmerkė Japonijos ir Pietų Korėjos pareigūnai. Kai kurie analitikai tokius veiksmus vertina kaip pastangas užtikrinti, kad, ir siaučiant virusui, šalis išliktų kitų valstybių darbotvarkėje.
Šiaurės Korėjos misija Jungtinėse Tautose neatsiliepė į prašymus pakomentuoti. Pietų Korėjos valstybių suvienijimo ministerija antradienį pareiškė nekomentuosianti daugiau, nei skelbiama Šiaurės Korėjos valstybinėje žiniasklaidoje apie infekcijas.
Šiaurės Korėja neatsisako priimti užsienio teikiamą paramą ištikus bėdai, dažnai šias aukas savo vietos propagandoje įvardindama kaip dovanas šalies lyderiams – ne kaip labdarą.
Rusija išsiuntė Pchenjanui virusų testų rinkinius, o Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija paragino sušvelninti Šiaurės Korėjai galiojančias sankcijas, kad galėtų pervesti jai lėšas. Pietų Korėja taip pat yra pasirengusi suteikti pagalbą.
Pasaulio sveikatos organizacijos pareigūnai teigia neturintys informacijos apie užsikrėtimo atvejus Šiaurės Korėjoje, nors ir planuoja siųsti visą reikalingą įrangą bei atsargas ir Šiaurės Korėjai. Net JAV valstybės departamentas pasiūlė nusiųsti paramą ir bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užkirsti kelią galimai humanitarinei krizei šalyje.
Organizacijos „Gydytojai be sienų“ atstovas spaudai, atsakydamas į užklausą elektroniniame laiške, teigė, kad grupė vasarį gavusi oficialų prašymą iš Šiaurės Korėjos sustiprinti nacionalinius pajėgumus, tuo atveju, jeigu kiltų „COVID–19“ viruso protrūkis.“
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba, atsakinga už griežtų sankcijų Šiaurės Korėjai vykdymą, neseniai pritaikė išimtis humanitariniais tikslais, leidžiančias siųsti jai medicinines priemones. Vokietijos ambasadorius Christophas Heusgenas, vadovaujantis komitetui, atsakingam už JT sankcijas, teigė, kad dabar svarbiausia leisti įvežti į šalį įrangą, idant gyventojai „galėtų būti apsaugoti“.
Nepaisant kategoriško neigimo, Šiaurės Korėjai gresia didžiausias iššūkis visuomenės sveikatos sferoje nuo pat 2011 metų pabaigos, kai prie valdžios vairo stojo Kim Jong unas.
„Sunku įsivaizduoti, kad Šiaurės Korėja galėtų išvengti „COVID–19“ kulkos“, – sakė Keithas Luse‘as, Nacionalinio komiteto Šiaurės Korėjos klausimais vykdomasis direktorius, kuris, dar būdamas Senato personalo nariu, yra penkis kartus aplankęs šalį, kad patikrintų, kaip skirstoma JAV suteikta parama.
