Tad pagrindinis šūkis dabar skamba: gyventojai privalo atsisveikinti su įprastu saugumo jausmu ir perimti atsakomybę – kiekvienas be išimties. O kadangi ne visi tokią atsakomybę jaučia, vyriausybė priversta imtis atitinkamų priemonių.
Sausio mėnesį, virusui vis labiau įsisiautėjant Kinijoje, buvo sunku numatyti, kokiu svoriu pandemija užguls Europą. Perspėjančius balsus tada Vokietijoje skubėta suniekinti kaip „kolektyvinę hipochondriją“ ar kaip dešiniųjų rastą pretekstą jų reikalavimams uždaryti sienoms. Anot vienos narsios komentatorės per visuomeninį transliuotoją, esą, dešinieji bijo visko, kas svetima, ar tai būtų migrantai, ar virusai.
Net ir virusui sparčiai plintant jau Italijoje, net ir nustačius pirmuosius užsikrėtimų atvejus šalyje, vokiečiai lyg niekur nieko šventė karnavalą.
Būtent vasario 25 dienos karnavalas Hainsbergo rajone tapo koronaviruso epicentru Šiaurės Reino Vetfalijoje. Antradienį šiame rajone jau nustatyta 710 užsikrėtusių, visoje Šiaurės Reino Vestfalijos žemėje daugiau nei 3000, o visoje Vokietijoje – daugiau nei 10 tūkst. atvejų.
Užsitęsusi „alergija sienoms“
Reaguodamas į staigiai, pastarosiomis paromis – po tūkstantį ir daugiau, augantį užsikrėtimų ir sunkių susirgimų skaičių, Roberto Kocho instituto vadovas Lotharas Wieleris riziką gyventojams antradienį įvertino kaip „aukštą“, o kai kuriuose regionuose netgi kaip „labai aukštą“. Iš kai kurių klinikų, pasak jo, jau sklinda „pavojaus ženklai“.
O dar prieš savaitę vyriausybė jokių priemonių nei ribojimų nesiėmė. Kanclerė Angela Merkel, tik kovo 11 d. pirmą kartą viešai pasisakydama koronaviruso klausimu, apeliavo į gyventojų solidarumą, ragino vengti socialinių kontaktų, bet drauge laikėsi atvirų sienų politikos.
„Vokietijoje esame tos nuomonės, kad sienų uždarymas nėra adekvatus atsakymas į iššūkį“, – sakė ji.
Tokią atkaklią kanclerės nuostatą galima paaiškinti nebent sienų alergija, – įvertino žurnalo „Cicero“ vyriausias redaktorius Christophas Schwennicke.
Vidaus reikalų ministras: „Prasikalsta tik tas, kas nesiima priemonių“
Savaitei nuo šio pasisakymo praėjus, padėtis Vokietijoje iš esmės pasikeitė: nuo antradienio daugelyje šalies regionų uždaryti restoranai, barai, klubai, sporto klubai, mokyklos, vaikų darželiai, bažnyčios, kultūros įstaigos, atšaukti renginiai.
Turizmas, galima sakyti, sustabdytas: vyriausybė uždraudė visas atostogines keliones šalies viduje. Viešbučiams nurodyta nebepriimti turistų, kai kuriuose jų ruošiamasi įrengti palatas lengvesniems ligoniams.
Situaciją federalinis vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis apibūdino kaip „labai rimtą“. Krizės kulminacija, anot jo, dar nepasiekta. „Tai – didžiausias iššūkis iš visų kada nors mano patirtų krizių“, – sakė 70-metis bavaras.
Žinoma, kad reikia ieškoti europinio sprendimo, tačiau jei tokio nėra, „nėra ko ir stebėtis, jei atskiros valstybės imasi priemonių, siekdamos apsaugoti savo gyventojus“. „Juk ir aš negaliu sakyti: neturim europinio sprendimo, todėl nieko nedarom“, – aiškino H. Seehoferis, nusprendęs nuo pirmadienio ryto įvesti kontrolę pasienyje su Prancūzija, Šveicarija, Austrija, Liuksemburgu ir Danija.
Be būtino reikalo keliaujantys nebebus praleidžiami nė į vieną pusę.
Norint nutraukti infekcijos perdavimo grandinę, nepakanka atšaukti renginius ir riboti socialinius kontaktus šalies viduje, be sienų kontrolės nepavyks to padaryti, – įsitikinęs vidaus reikalų ministras.
Jau pavėluota, – konstatuoja virusologas
Vienas žymiausių šalies virusologų, Medicininės mikrobiologijos instituto Halės-Vitenbergo universitete direktorius Alexanderis Kekulé nusiteikęs skeptiškai. Jo manymu, Vokietija jau pavėlavo, nes ėmėsi priemonių tada, kai visi jau buvo grįžę iš slidinėjimo atostogų ir nuėjo į klases bei darbovietes.
„Vienas koronavirusu užsikrėtęs, bet neidentifikuotas vaikas per aštuonias savaites užkrečia apie 3000 žmonių. Iš jų nuo 200 iki 300 atsiduria intensyvios terapijos skyriuje, o maždaug 15 miršta,“ – gąsdinančius skaičius įvardino virusologas A. Kekulé.
Geriausiu „epidemijų detektyvu“ šalyje laikomas Virusologijos instituto prie Charité klinikų direktorius, sarso ir koronavirusų tyrinėtojas Christianas Drostenas dar vasario 28 d. apgailestavo, kad Vokietijoje trūksta rimto požiūrio į naująjį virusą. „Reikalai bus prasti“, – jau tada prognozavo mokslininkas.
Tiesa, tikslių skaičių pateikti jis vengia, o ir savo paties prognozes jam jau teko vėliau koreguoti, – gerai, jei į gerą pusę. Kovo 10 d., staigiai augant vyresnio amžiaus sunkių susirgimų skaičiui, jis spėjo, kad virusu užsikrėtusių pacientų mirčių skaičius amžiaus grupėje tarp 60 ir 70 metų gali siekti 3 proc. tarp 70 ir 80 metų – 7-8 prc., o virš 80 metų – net 20-25 proc.
Tačiau koronavirusu susirgusiųjų mirštamumas Vokietijoje, bent jau ligi šiol, buvo neįprastai mažas – tik 0,3 proc.
Ruošiamasi kritinei padėčiai ligoninėse
Į piliečius kreipėsi ir federalinis prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. „Mūsų apsiribojimas šiandien gali reikšti išgelbėtą gyvybę rytoj“, – sakė jis pirmadienio interviu žinių portalui t-online. Svarbiausia užduotis dabar yra sulėtinti naujų užsikrėtimų tempą.
„Nuo mūsų priklausys, kas nugalės, ar solidarumas – šalies viduje ir su kitomis šalimis, ar egoizmas – kiekvienas kas sau“, – apeliavo prezidentas į piliečius.
Deja, Vokietijoje pasitaikė ir sukrečiančio egoizmo atvejų, kai iš ligoninių imtos vogti kaukės ir dezinfekcijos priemonės.
Tokių dalykų nebuvome numatę, – prisipažino 86 klinikų tinklo „Helios“ krizės štabo vadovas profesorius Andreas Meieris-Hellmannas. Karti patirtis privertė pasirūpinti atitinkama sandėlių ligoninėse apsauga.
Deja, net ir turtingos Vokietijos ligoninės nėra pakankamai apsirūpinusios kaukėmis bei kitomis apsauginėmis priemonėmis. Dabar skubiai užsakyta 10 000 plaučių ventiliacijos aparatų, tačiau tiekimo tempai neaiškūs, o resursai nėra beribiai.
Vokietijos ligoninių bendrijos (DKG) prezidentas Geraldas Gaßas perspėjo dėl galimų pasekmių, jei šalies vyriausybė šią savaitę neparūpins apsauginių priemonių bei įrangos.
„Tvyro įtampa. Visi labai angažuotai ruošiasi tam, kas, kaip matyti, mūsų laukia. Pagal ekspertų prognozę, koronavirusu užsikrėtusių pacientų, kuriems prireiks ligoninės, žymiai padaugės“, – sakė jis antradienį.
Skubiai ieškoma būdų padidinti ir medicinos personalą.
Vokietijos sveikatos apsaugos minitro Jenso Spahno akys nukrypo ne vien į pensijon jau išėjusius, bet ir į būsimus medikus.
Ministras elektroniniu paštu išsiuntė laiškus šalies studentams medikams, prašydamas juos jau dabar atsakyti, ar yra pasirengę esant reikalui padėti.
Uždarius mokyklas ir darželius, tose pačiose ikmokyklinio ugdymo ar mokymo įstaigose nutarta ir toliau globoti medikų (beje, ir policijos darbuotojų) vaikus, kad tėvai galėtų toliau netrukdomi dirbti.
Situacija labai dinamiška – sunku priimti sprendimus laiku ir tinkamus
„Koronaviruso protrūkis yra medicininis, politinis ir visuomeninins iššūkis“, – apibendrino infektologas Gerdas Fätkenheueris ir pridūrė: „Situacija be galo dinamiška, su tokia iki šiol nesam susidūrę. Net ir ekspertas, tuo nuolatos užsiimantis, dabar kas dieną turi iš naujo kelti klausimą, koks sprendimas šiandien yra teisingas. O ar tai, kas šiandien teisinga, teisinga bus ir rytoj, – labai neaišku.“
Suprantama, kad tokioje situacijoje didžiulė atsakomybė tenka administracijai.
„Kai kur veikia žmonės, išskirtinėje situacijoje bijantys prisiimti atsakomybę. Tuomet priimami iš dalies neprotingi sprendimai, – iš baimės, kad galų gale jie bus apkaltinti neteisingai veikę, – pastebėjo klinikų tinklo „Helios“ krizės štabo vadovas A. Meieris-Hellmannas. – Žmogiška prasme tai galima suprasti, tačiau jei padėtis taps dar sunkesnė, – nepateisinama.“
Didžiausios ir koronaviruso labiausiai užpultos federalinės Vokietijos žemės Šiaurės Reino Vetfalijos premjeras Arminas Laschetas padėtį vadino ne tik dinamiška, bet ir dramatiška.
Vis dėlto draudimo gyventojams išeiti iš namų jo vyriausybė kol kas nepaskelbė, tik antradienį primygtinai prašė: „Likite namie.“ Tik taip galėsit padėti apriboti viruso plitimą. „Tai – gyvybės ar mirties klausimas – labai elementaru“, – sakė jis.
Italų mokslininkai ragina Vokietiją ir kitas Europos valstybes reaguoti greičiau ir ryžtingiau
Sunkią koronaviruso krizę išgyvenančios Italijos mokslininkai ragina Vokietiją ir kitas Europos valstybes reaguoti greičiau ir griežčiau nei iki šiol.
„Nesumenkinkite pavojaus. Italija tai darė ištisą savaitę“, – Vokietijos spaudos agentūrai dpa sakė vienas žymiausių Italijos virologų, Milano universiteto profesorius Roberto Burioni. Kai kurie virusą Covid-19 per ilgai priskyrė tai pačiai pakopai kaip ir gripą. Kitos Europos šalys privalėtų panašios klaidos nekartoti.
„Vokietija turi įjungti visišką stabdį, bent jau taip, kaip dabar padarė Italija“, – reikalavo tyrimų instituto Eurac Research Pietų Tirolyje direktorius Stephanas Ortneris.
„Jei Vokietija šito tuoj pat nepadarys, tai ir ten jiems nepavyks suvaldyti užsikrėtusiųjų skaičiaus“, – sakė jis pirmadienį. Italijoje žmonėms leista išeiti iš namų tik būtiniausiam reikalui esant. „Kuo ilgiau bus delsiama padaryti šį sprendimą, tuo daugiau žmonių užsikrės ir tuomet užkrės kitus butuose“, – kalbėjo jis.
Šiame institute, turinčiame biomedicinos šaką, statistikai ir matematikai apskaičiavo, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu „tamsus skaičius“ galėtų būti dešimteriopas.
Abu mokslininkai ragino Europą imtis suderintos strategijos, nes tik tokiu būdu pavyks virusą pažaboti. Atskira šalis gali pasiekti sėkmingų rezultatų, tačiau tik laikinai, nes ligos sukėlėjas gali grįžti iš ne taip nuosekliai su juo kovojančios kaimyninės šalies, – spaudos agentūrai dpa sakė R. Burioni.
Tad griežtų priemonių kovoje su virusu turi imtis visa Europa.