Koronaviruso sukeltai ligai COVID-19 plintant daug dėmesio JAV dabar jau skiriama šio viruso testų prieinamumui. Ir nors testavimas yra žinomas kaip viena efektyvių priemonių sumažinti viruso perdavimo riziką, daugelis ekspertų pradeda sieti masinį testavimą su labiausiai nerimą keliančia statistika – tikimybe išgyventi susirgus COVID-19.
Ekspertai, tokie kaip infekcinių ligų kontrolės gydytojas Kentas Sepkowitzius iš „Memorial Sloan Kettering“ vėžio tyrimų instituto Niujorke JAV žiniasklaidai tikino, kad ryšys yra iš esmės akivaizdus. Nuomone su CNN pasidalijęs ekspertas palygino dvi šalis su didžiausiais protrūkiais.
Pietų Korėjoje testavimo skaičius yra pakankamai didelis (3692 testai milijonui žmonių), o mirtingumo lygis tarp tų, kurie užsikrėtę yra pakankamai žemas (81 mirtis, apie 0,6 proc. ) – daugiausiai užkrato atvejų fiksuota vasario pabaigoje – kovo pradžioje, o mirčių – kovo antrąją savaitę. Palyginimui, Italijoje testų atlikta gerokai mažiau ir pavėluotai – 826 testai milijonui žmonių, o užsikrėtusiųjų mirtingumas yra dešimt kartų didesnis, nei Pietų Korėjoje – Italijoje mirė jau per 2 tūkst. žmonių.
„Dar daugiau, istorijos apie tai, kaip amerikiečiai pasirodydavo gydytojų kabinetuose ar ligoninių priimamuosiuose, prašydami testų, bet jų nesulaukę dėl pačių testų neprieinamumo ir kriterijų neatitikimo buvo siunčiami namo, sudarė įspūdį, kad testų trūkumas visus pražudys.
Tačiau turėtų būti aišku, kad daugiau testavimo saugo gyvybes užkertant kelią infekcijos plitimui, o ne leidžiant gydytojams aptikti individualių pacientų susirgimus. Ta „gydyti kuo anksčiau“ paradigma veikia tada, kai yra efektyvūs vaistai prieš ligą. Skiriant antibiotikus ankstyvoje kraujo užkrėtimo stadijoje tu išgyvensi, jei lauksi per ilgai – mirsi. Tačiau koronavirusui specifinio gydymo nėra“, – įspėjo gydytojas K. Sepkowitzius.
Jo teigimu, plaučius pakertanti liga COVID-19 yra pažįstama klinikinė kondicija – daugelis infekcijų gali sukelti tą pačią plaučių nepakankamumo problemą: intensyvios priežiūros skyrių specialistai tam ruošėsi ne vienerius metus. Tad kodėl Pietų Korėjoje, kurioje atliekama daug testų, tiek nedaug mirčių, o Italijoje, kuri vėlavo testuoti – tiek daug?
„Ar tai tik todėl, kad ankstyvas testavimas leidžia lengvus infekuotųjų grupės atvejus atskirti nuo sunkiųjų, praskiedžiant statistiką? Vargu. Dabar taip yra dėl milžiniškų skirtumų tarp paveiktų pacientų. Greitai taip bus ir dėl perpildytų ligoninių, nebesusitvarkančių gydytojų ir seselių.
O tai yra blogos žinios tiems, kurie tikisi, kad JAV, labai vėluodamos testuoti nuo koronaviruso, kažkaip sugebės išlipti iš šios košės“, – gerų naujienų amerikiečiams nežadėjo K. Sepkowitzius.
Jo teigimu, jau nemažai prirašyta apie tai, kaip Italijos visuomenė skiriasi nuo daugelio pasaulio šalių. Anot Jungtinių tautų 2015 m. atatskaitos, 28,6 proc. italų buvo vyresni, nei 60 metų amžiaus (tai antra vieta po Japonijos, kurioje tokia amžiaus kategorija siekia net 33 proc.). Tuo metu Pietų Korėjoje vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių tėra 18,5 proc. (53-a vieta).
Tokio pasiskirstymo poveikis greitai pasirodė kiekvienai šaliai analizuojant mirčių nuo koronaviruso statistiką. Italijoje 90 proc. mirusiųjų buvo 70-ies ir vyresni. Palyginimui, Pietų Korėjoje, užsikrėtė daugiau jaunų žmonių, kurie buvo greitai izoliuoti. Tik 20 proc. tų, kuriems 60 metų ir daugiau pasigavo koronavirusą – dauguma (30 proc. visų atvejų) yra jauni, 20-30 metų amžiaus korėjiečiai. Be to, yra ir lyties veiksnys.
Pasaulyje COVID-19 atvejai per lytis pasiskirstę tolygiai, tačiau tikimybė išgyventi skiriasi. Vertinant protrūkio Kinijoje atvejus, vyrų mirtingumas siekia 4,7 proc., moterų – tik 2,8 proc.
O tai yra gera žinia Pietų Korėjoje, kurioje 62 proc. susirgusiųjų – moterys.
Be to, rūkymas yra dar vienas veiksnys, susijęs su mažesne tikimybe išgyventi. Lyginant Italiją ir Pietų Korėją, rūkymo statistika panaši – rūko 24 proc. italų ir 27 proc. korėjiečių. Tačiau vėlgi svarbus lyties veiksnys – Italijoje rūko 28 proc. vyrų ir 20 proc. moterų, tuo metu Pietų Korėjoje rūko net 50 proc. vyrų ir mažiau nei 5 proc. moterų.
Paprasčiausi demografiniai skirtumai paaiškina mirtingumo skirtumus tarp šių dviejų ypač nukentėjusių šalių, taip pat leidžia paaiškinti, kodėl protrūkis Sietle JAV įvyko slaugos namuose, kur buvo ypač didelis mirtingumas.
„Norėdami suprasti, kas vyksta, mes turime kasdien sekti informaciją apie užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų amžių bei lytį. Neatsakingas testavimo programos stygius JAV yra žlugimas ir privedė (arba prives) prie dar didesnio COVID-19 plitimo.
Tačiau taip pat svarbu suvokti, kad išgyvenimas su infekcija – visai kitas dalykas ir jis pareikalaus kitokių investicijų, mokymų ir ekspertizės. Optimalioje programoje reikės specialių lovų, farmacininkų, kurie suprastų, kaip skirtingi medikamentai naudojami pagyvenusių žmonių, seselių, kurios žino, kas yra tokių asmenų trapumas.
Jei paprastai: daugiau ir aktyvesnio testavimo neužteks norint išgelbėti tūkstančių užsikrėtusių amerikiečių gyvybes. Geresnis pasirengimas galėtų. Ir vertinant aiškius skirtumus tarp Pietų korėjos ir Italijos, pats laikas suburti ekspertus – geriatrikus (gydytojus, kurie gydo vyresnio amžiaus žmones), sociologus, intensyvios priežiūros skyrių specialistus ir kitus, kurie rastų geriausius būdus apsaugoti, o jei reikėtų – ir gydyti pagyvenusius asmenis“, – teigė ekspertas.