Susiklosčiusios situacijos faktą dienraščio „Welt am Sonntag“ publikacijoje patvirtino ir šalies sveikatos apsaugos ministerija. Straipsnyje teigiama, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas bando pinigais bendrovę „CureVac“ persivilioti į Ameriką, o Vokietijos valdžia jai teikia savų pasiūlymų ir bando įtikinti pasilikti.
„Welt am Sonntag“ cituoja vieną neįvardytą Vokietijos valdžios šaltinį, teigiantį, kad D. Trumpas stengiasi susigrobti visas vakcinos kūrimo pastangas ir padarys viską, kas tik įmanoma, kad Jungtinės Valstijos gautų vakciną – „bet tik Jungtinėms Valstijoms“.
Kol kas Jungtinių Valstijų ambasada Berlyne situacijos nekomentuoja, žurnalistams nepavyko pakalbinti ir „CureVac“ atstovų – „Welt am Sonntag“ teigia, kad „CureVac“ bendrauti nepanoro.
Vienas iš „CureVac“ įkūrėjų Florianas von der Muelbe praeitą savaitę „Reuters“ patvirtino, kad bendrovė pradėjo koronaviruso vakcinos tyrimus, tiria ne vieną įmanomą variantą, o šiuo metu renkasi du geriausius ir planuoja pradėti jų klinikinius bandymus.
Privataus kapitalo bendrovė, dirbanti Vokietijos Tiubingeno mieste, viliasi, kad eksperimentinę vakciną galės pasiūlyti jau liepą ar birželį, o tada lauks pareigūnų žalios šviesos pradėti bandymus su žmonėmis.
„CureVac“ – viena iš vakcinos kūrėjų, finansuojamų naujovių kovojant su epidemijomis ieškančios organizacijos CEPI lėšomis. Bendrovė tikina: jeigu mažų dozių vakcinos projektas bandymų metu pasirodys esąs sėkmingas, jie galės savo gamykloje užtikrinti masinę vakcinos gamybą.
„Procesas susideda iš kelių fazių, viskas priklauso nuo kiekvienoje iš jų gaunamo rezultato. Ne viskas mūsų rankose, yra dalykų, kurie tikrai nuo mūsų nepriklauso. Jeigu rezultatai tenkina, tuomet ieškoma trumpiausių leistinų kelių, kaip patekti į rinką“, – kalbėjo „CureVac“ įkūrėjas Florianas von der Muelbe.
Privataus kapitalo „CureVac“, kuriai sausį CEPI skyrė 8,3 mln. dolerių, šiuo metu kovai su koronavirusu intensyviai tobulina mažų dozių vakcinos technologiją, suteikusią vilčių ankstyvoje pasiutligės vakcinos bandymų stadijoje. Jeigu viskas klostysi sėkmingai, eksperimentinė COVID-19 vakcina bus paruošta jau vasarą ir bus galima pradėti bandymus su žmonėmis. F. Von Der Muelbe „Reuters“ paaiškino, kad jų laboratorija planuoja kovai su koronavirusu panaudoti schemą, pasiteisinusią pasiutligės atveju – mažos dozės veiksmingai aktyvuodavo norimą imuninės sistemos atsaką prieš ligą.
„Turime sukaupę nemažai reikiamos patirties su kitomis profilaktikai tinkamomis vakcinomis, pavyzdžiui, vakcina nuo pasiutligės. Rezultatai tikrai suteikiantys vilčių. Būtent šiuo pagrindu kuriame ir naują vakciną. Turime ištobulinę veiksmų platformą, leidžiančią skubiai reaguoti į bet kokią naują grėsmę, taigi, manau, kad ši RNA technologija puikus būdas per gana trumpą laiką pateikti tvarių sprendimų“, – sakė F. von der Muelbe.
Jo teigimu, per vieną gamybos kampaniją būtų galima pagaminti iki 10 mln. vakcinos dozių. Tokia kampanija – arba gamybos ciklas –įprastai užtrunka kelias savaites, patikslino atstovas.
Vienam žmogui sukurti reikiamą imunitetą gali prireikti ir kelių dozių, tačiau vienos kampanijos vis tiek pakaktų keliems milijonams žmonių apsaugoti. „CureVac“ specializuojasi vadinamųjų informacijos nešėjų – mRNA – molekulių srityje.
Pastarosios instruktuoja žmogaus ląsteles gaminti specialius baltymus, skatinančius imuninės sistemos atsaką reaguojant į vėžį bei infekcines ligas.