Pasak ekspertų, vienas efektyviausių metodų yra socialinio atstumo išlaikymas, mat tokiu būdu apribojamas sergančiųjų ir likusios visuomenės dalies kontaktas.

Toks elgesys yra itin svarbus turint omenyje, kad Ligų kontrolės ir prevencijos centrai pripažino: nors COVID-19 yra nauja liga ir ekspertai „vis dar aiškinasi, kaip ji plinta“, manoma, kad virusą gali skleisti ir juo apsikrėtę, bet simptomų nepatiriantys žmonės.

„The Independent“ pateikia informaciją apie tai, ką reiškia koronavirusas be simptomų.

Kokie yra koronaviruso simptomai?

Dažniausiai pasitaikantys COVID-19 simptomai yra šie: karščiavimas, nuovargis, sausas kosulys. Iš esmės koronaviruso simptomai panašūs į gripo.

Kai kurie užsikrėtę žmonės taip pat patyrė tokius simptomus kaip dusulys, sunkumas ir skausmas krūtinėje bei kitokio pobūdžio skausmas, užgulta, tekanti nosis, skaudanti gerklė ir viduriavimas.

Pasak valstybinių sveikatos apsaugos organizacijų, 80 proc. naujuoju koronavirusu apsikrėtusių asmenų patiria tik lengvus simptomus.

Ar visiems koronavirusu apsikrėtusiems žmonėms pasireiškia ligos simptomai?

Vienas labiausiai neraminančių su virusu susijusių dalykų yra tas, kad daugeliui pacientų, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, nepasireiškė visiškai jokie simptomai.

Ar koronavirusą gali platinti žmonės, kuriems nepasireiškia simptomai? Kada yra didžiausia užkrato perdavimo tikimybė?

Nors rezultatai yra preliminarūs, naujas tyrimas, apėmęs devynis Vokietijoje koronavirusu susirgusius asmenis, parodė, kad „užkratą žmonės dažniausiai perduoda dar iki simptomų pasireiškimo pradžios ir pirmąją ligos savaitę“, rašo „Science News“.


Kiti ekspertai po pranešimų apie virusą platinančius žmones, kuriems nepasireiškia simptomai, taip pat priėjo prie panašių išvadų.

„Mes žinome, kad besimptomis viruso perdavimas, tikėtina, šio viruso plitimo atveju vaidina svarbų vaidmenį“, – CNN sakė Michaelas Osterholmas, Minesotos universiteto Infekcinių ligų tyrimų ir politikos centro direktorius. Jis pridūrė, kad yra „visiškai aišku“, jog besimptomė infekcija „gali įžiebti tokią pandemiją, kurią suvaldyti yra labai sudėtinga“.

Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centrų, anksčiau buvo manoma, kad besimptomis ligos plitimas yra įmanomas, tačiau tai nėra „pagrindinis viruso plitimo būdas“.

Bet dabar jau tapo aišku, kad rizika, susijusi su koronavirusą platinančiais asmenimis, kurie nejunta simptomų, yra didesnė, nei manyta anksčiau, teigia M. Osterholmas.

„Pačioje viruso protrūkio pradžioje turėjome daugybę klausimų apie tai, kaip šis virusas plinta. Deja, matėme, kad nemažai žmonių buvo įsitikinę savo teisumu dėl vienokio ar kitokio viruso plitimo būdo. Šio protrūkio metu toliau tyrinėdami, kaip perduodamas virusas, pastebėjome, jog daugelis tų išankstinių pareiškimų nebuvo teisingi“, – CNN pasakojo M. Osterholmas.

Naujausia su viruso plitimu susijusi informacija taip pat gali prieštarauti Ligų kontrolės ir prevencijos centrų įsitikinimui, kad „laikoma, jog žmonės yra labiausiai linkę perduoti virusą, kai jiems ryškiausiai pasireiškia simptomai, kitaip tariant, kai jie labiausiai serga“.

Vokietijos mokslininkai nustatė ne tik tai, kad asmenys yra labiausiai linkę platinti virusą pirmąją užsikrėtimo savaitę, bet ir tai, jog maždaug 10 dieną dėl imuninės sistemos pagamintų antikūnų tampa mažai tikėtina, kad susirgusieji rizikuoja apkrėsti kitus.