O tada prasidėjo spėlionės: kiek laiko šiame poste jis pasiliks?
Ar jis išliks prezidento poste iki 2018-ųjų, praleidęs jame vieną šešerius metus trunkančią kadenciją, o gal iki 2024-ųjų, kai pasieks Konstitucijoje numatytą dviejų kadencijų iš eilės ribą? Ar jis pasitrauks anksčiau laiko, kaip padarė jo pirmtakas Borisas Jelcinas, nustebinęs šalį 1999-aisiais Naujųjų metų išvakarėse, kai kreipėsi į Rusijos gyventojus, pareikšdamas, kad pasitraukia ir savo įpėdiniu paskiria V. Putiną?
O galbūt V. Putinas sieks pasilikti prezidento poste ilgiau, peržengti egzistuojančias teisines ribas ir pratęsti savo buvimą valdžioje, nors ir taip jau tapo ilgiausiai valdančiu lyderiu Maskvoje nuo pat Josifo Stalino laikų? Jeigu jis nuspręs rinktis šį variantą, kaip jam tai pavyks?
Kaip rašo rferl.org, ilgai užsitęsęs pasiruošimas Konstitucijos pakeitimams paskatino įvairiausias painias spėliones apie variantus, kuriuos V. Putinas galėtų išmėginti, kad galėtų išlikti valdžioje, skelbia „Laisvosios Europos radijas“.
Kovo 10 dieną V. Putinas davė ženklą, kad gali rinktis patį paprasčiausią variantą iš visų: pasilikti prezidento poste.
Neįprasto ir nenumatyto pasirodymo Rusijos žemuosiuose parlamento rūmuose – Valstybės Dūmoje – metu V. Putinas pareiškė remiantis Konstitucijos pakeitimus, kurie suteiktų jam galimybę varžytis prezidento rinkimuose dėl penktosios kadencijos šiame poste 2024-aisiais bei dėl šeštosios kadencijos 2030-aisiais.
V. Putinas pateikė išankstinę sąlygą: šalies Konstitucinis Teismas turėtų pritarti tokiam pokyčiui. Tačiau Konstitucinis Teismas, kaip ir visi Rusijos teismai, yra laikomas priklausomu nuo Kremliaus.
„Iš esmės toks variantas būtų įmanomas, tačiau su viena sąlyga: jei Konstitucinis Teismas priims oficialų sprendimą, kad toks pakeitimas neprieštaraus Konstitucijos principams ir pagrindinėms jos nuostatoms“, – Valstybės Dūmos posėdyje kalbėjo 67-erių V. Putinas.
„Prezidentas yra mūsų valstybės saugumo, jos vidinio stabilumo ir evoliucinės raidos garantas. Rusijoje mums jau užtenka revoliucijų“, – aiškino V. Putinas.
Rusijos prezidentas aiškiai nepasakė, ką jis planuoja daryti 2024 metais. Tačiau daugumai – rėmėjams, oponentams, stebėtojams ir kitiems – tai buvo aiškus ženklas, kad jis iš tiesų ketina išlikti poste.
Maskvos Carnegie centro vidaus politikos analitiko Andrejaus Kolesnikovo teigimu, „tai personalizuotas, grubus autoritarinis režimas, tai ne hibridas. Tai asmeninė vieno asmens valdžia, absoliučiai vertikali, kuri tęsiasi nekonstituciniu būdu“.
Pasak A. Kolesnikovo, Rusijos Federacijos Valstybės Tarybos vadovo [posto] jam nepakankamas „kad užtikrintų jo asmeninį ir politikos saugumą“.
Buvęs valdančiosios partijos funkcionierius Olegas Ignatovas, kuris dabar dirba Kremlių konsultuojančiame specialistų kolektyve, teigia, kad Vladimiras Putinas žinojo, jog sieks likti prezidentu, kai sausį reikalavo Konstitucijos pokyčių. Jei tai tiesa, tai reikštų, kad svarstymai Valstybės Taryboje tebuvo parengtas politinis spektaklis, anot (partijos Vieningoji Rusija“ narės) Valentinos Tereškovos, tik sukimas ratu apie tikrąjį klausimą, skelbia „Politico“.
„Klausimo apie jo galią neturėtų spręsti jis vienas, tai turi būti pateikiama kartu su daugiau pokyčių, kad nekiltų negatyvi visuomenės reakcija. Kol kas matome, kad visuomenė reaguoja ramiai. Visuomenei tai ne šokas, o veikiau užsitęsusi intriga“, – teigė O. Ignatovas.
Rusijos oligarchai, politikos ir saugumo elitas gali būti ramūs, žinodami, kad „viskas vyks pagal 20 metų egzistuojančias žaidimo taisykles“, teigė O. Ignatovas. „Nebus jokio valdžios ar turto dalijimo, nes elitas visa tai sieja su asmenine V. Putino figūra“, – pridūrė jis.
Jei V. Putinas prezidento poste išbus dar dvi pilnas kadencijas, 2036-aisiais jis ir vėl susidurs su Konstitucijoje numatomais apribojimais, mat bus sulaukęs 83-ejų.
Ištikimus V. Putino, kuris išlaiko savo populiarumą ir tebėra dominuojantis Rusijos politikas, rėmėjus dabar susiklosčiusi situacija džiugina.
„Tai yra Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos politikų, vykdančių hibridinį karą prieš Rusiją ir siekiančių ją sužlugdyti, veiklos rezultatas“, – tvirtina lojalumo Kremliui neslepiantis parlamentaras Sergejus Markovas.
„Kuo smarkiau Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga priešinsis Putinui, tuo labiau Rusijos piliečiai trokš, kad jis būtų šalies lyderis“, – feisbuke rašė S. Markovas.
Rusijos liberalai, V. Putino oponentai ir kiti šalies piliečiai, kurie nori, kad V. Putino buvimui valdžioje kaip įmanoma greičiau ateitų galas, reagavo išreikšdami pyktį ir panieką: vienas kritikas situaciją pavadino „konstituciniu perversmu“, kitas viešai pasmerkė Rusijos „turkmėnbašizaciją“ – tai pajuokiama užuomina į mirusį autokratą, iki pat mirties valdžiusį Vidurio Azijos valstybę Turkmėnistaną.
Netrukus po to, kai V. Putinas paskelbė apie tokią galimybę, Dūma patvirtino pasiūlymą, atversiantį V. Putinui galimybę ir vėl dalyvauti prezidento rinkimuose, efektyviai anuliavus ankstesnes jo prezidento kadencijas, kai tik Konstitucijos pakeitimai bus priimti. Konstitucijos pataisų paketui pritarė 382 parlamentarai, 43 susilaikė, balsavusiųjų „prieš“ nebuvo.
Sukčiavimas
„V. Putinas paskelbė, kad „jau išgyvenome užtektinai revoliucijų“, ir nutarė pasilikti valdžioje dar 12 metų“, – „Twitter“ įraše teigė Georgijus Alburovas, Kovos su korupcija fondo tyrėjas.
Kitas kritikas atkreipė dėmesį, kad V. Putinas jau turėjo begalę laiko, per kurį galėjo spręsti Rusijos problemas, įskaitant tas, kurias, oponentų teigimu, pats ir sukėlė ar paaštrino.
„V. Putinas galiausiai ištaisys visus praėjusių šešerių prezidentavimo metų trūkumus, atsiradusius dėl šalies vadovybės 2012–2018 metais padarytų klaidų, kurias nulėmė Rusijos valdžios 2008–2012 įvykdytos klaidos, ši valdžia turėjo dorotis su netvarka, kurią valstybės vadovas pridirbo 2004–2008 metais, o tą netvarką sukėlė klaidingi strateginiai skaičiavimai, prezidento įvykdyti 2000–2004 metais“, – feisbuke rašė Nikolajus Podosokorskis, publicistas, Maskvoje leidžiamo literatūros žurnalo redaktorius.
Liberali politinė partija „Jabloko“, nustumta į politikos paraštes nuo tada, kai V. Putinas 2000-aisiais pirmą sykį tapo Rusijos prezidentu, šį veiksmą pavadino sukčiavimu, rašo rferl.org..
„V. Putino prezidento kadencijų anuliavimas prisidengiant Konstitucijos pakeitimo pretekstu yra ne kas kita kaip sukčiavimas. Tai niekšiškas sukčiavimas, pasityčiojimas iš Rusijos piliečių ir viso Rusijos valstybingumo, kurio egzistavimas dabar apskritai yra esminis klausimas. Tačiau toks sukčiavimas iš esmės buvo tikėtinas. Tai jau nebe pirmas kartas, kai pamatome, koks yra šis prezidentas ir dabartinės valdymo sistemos stilius“, – savo pranešime teigia partija.
„Kremlius dėl Konstitucijos nebeturi jokių kompleksų“, – rašė liberalios krypties dienraščio „Novaja gazeta“ politikos redaktorius Kirilas Martynovas, turėdamas omenyje, kad V. Putinas praeityje nesutiko pakeisti Konstitucijos tam, kad išliktų valdžioje, o dabar jis būtent tą ir daro. „V. Putinas yra pasirengęs likti savo poste tiek, kiek jis ir jo paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai manys esant reikalinga“.
Nors 2012-aisiais, kai po ketverių metų premjero poste V. Putinas ir vėl tapo prezidentu, pradėjo tiksėti laikrodis, skaičiuojantis, kiek laiko jam liko iki pasitraukimo iš pareigų, rimtų spėlionių apie tolesnius V. Putino ketinimus nebuvo iki pat jos antrosios šešerius metus trunkančios kadencijos pradžios 2018-aisiais.
Iš karto po rinkimų V. Putinas ir Kremliaus sąjungininkai parlamente įvykdė svarbias šalies pensijų sistemos reformas – padidino pensinį amžių. Tai paskatino visą šalį apėmusius protestus. Vėliau vyriausybė padidino pridėtinės vertės mokesčio tarifą, o tai drauge su sąstingį išgyvenančiais atlyginimais dar labiau suneramino rusus ir sumažino V. Putino populiarumą.
Daugelis rusų vis labiau pavargsta nuo ekonominių problemų ir yra nepatenkinti dėl sankcijų, kurias Vakarai įvedė 2014-aisiais, atsakydami į Maskvos įvykdytą Krymo atplėšimą nuo Ukrainos ir kitus Rusijos veiksmus užsienyje.
Šios aplinkybės ir vis didėjantis valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ nepopuliarumas sukėlė netikrumą dėl artimiausių Kremliaus politinių planų, ypač prisimenant, kad 2021-aisiais vyks Dūmos rinkimai, kurie galėtų apjuodinti V. Putino įvaizdį.
Gruodį, po ilgo užuominų ir signalų iš jo sąjungininkų pusės laikotarpio, V. Putinas parodė pirmąjį ženklą, kad kažkas bręsta.
„Tai aktyvus dokumentas. Jis turėtų atspindėti visuomenės išsivystymo lygį“, – sakė V. Putinas, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie Konstituciją.
Po mėnesio savo tradicinio kreipimosi į parlamentą ir Rusijos politinį elitą metu V. Putinas paragino taisyti 27 metus galiojančią Konstituciją, įskaitant esminę politinių galių pertvarką ir naują patariamojo organo – Valstybės tarybos – vaidmenį.
Daugelis apžvalgininkų tai įvertino kaip signalą, kad V. Putinas kurpia planus, kaip išlikti valdžioje po 2024-ųjų, ir mėgina sukurti kaip įmanoma daugiau galimybių šiems planams įgyvendinti.
O tada, vasario 26-ąją, pirmajame interviu po pasitraukimo iš V. Putino padėjėjo pareigų, buvęs vienas ištikimiausių ir ilgiausiai jam tarnavusių pareigūnų Vladislavas Surkovas teigė, kad Konstitucijos pakeitimas apimtų ankstesnių prezidento kadencijų anuliavimą.
Prieš V. Putino pasirodymą Dūmoje kovo 10 dieną – neįprastą įvykį prezidentui, kuris, kaip pranešama, niekina esmines politinio pasirodymo detales ir kalbas su parlamentarais – idėją kiek pakeisti Konstituciją, kad V. Putino sugrįžimas taptų įmanomas, pateikė „Vieningajai Rusijai“ priklausanti įžymybė ir parlamentarė, buvusi kosmonautė Valentina Tereškova, pirmoji moteris kosmose.
„Siūlau arba panaikinti prezidento kadencijų ribojimą, arba įtraukti nuostatą, kad po to, kai Konstitucijos pakeitimai įsigalios, būtų galima suteikti dabartiniam prezidentui teisę būti išrinktam valstybės vadovu, kaip ir bet kuriam kitam piliečiui“, – įstatymų leidėjams teigė V. Tereškova, o jos žodžius palydėjo audringi plojimai.
Ekspertai pažymėjo, kad egzistuoja galimybė, jog vienu iš būdų V. Putinui išlaikyti valdžią gali tapti ne tik Valstybės taryba, bet ir Saugumo taryba. Tai aukščiausia patariamoji institucija, kurią sudaro reikšmingiausi šalies saugumo ir žvalgybos agentūrų vadovai. D. Medvedevas, ilgametis V. Putino sąjungininkas, globotinis, kaip ir jis, kilęs iš Sankt Peterburgo, buvo paskirtas eiti naujas pareigas – jis tapo Saugumo tarybos pirmininko pavaduotoju.
Tačiau dabar, panašu, nebeatrodo, kad V. Putinas rinksis Saugumo tarybą kaip alternatyvią valdžios išlaikymo priemonę.
„Panašu, jog pažaidęs su idėjomis apie Valstybės tarybą ir Saugumo tarybą V. Putinas galiausiai nusprendė tiesiog ir vėl siekti prezidento posto 2024-aisiais. Dėl šios priežasties galutinis perėjimas, kad jis beįvyktų, bus, ko gero, ne toks sklandus”, – „Twitter“ įraše teigė Carnegie strateginių studijų centro Maskvoje vadovas Dmitrijus Treninas.