Šį susidūrimą įdėmiai stebi bei komentuoja Vokietija. Ir tai suprantama, ji – pagrindinis migrantų tikslas. Tai puikiai žino ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, sekmadienį paraginęs Graikiją atverti savo sienas. Jo argumentas: Graikijoje migrantai šiaip ar taip nesiruošia pasilikti.
Tačiau graikų pozicija aiški: „Giname ne vien Graikijos, bet ir Europos sienas“. Taip sakė pasienyje su Turkija vokiečių žurnalistų kalbinti vietos gyventojai: ūkininkai, užeigų savininkai, namų šeimininkės. Tai, pasak jų – Turkijos karas prieš Graikiją, migrantus naudojant kaip ginklą.
„Turkija vėl parodė savo tikrąjį veidą, atvirai prieš mus kurstydama migrantus ir atakuodama mūsų kolegas cheminėmis kovinėmis medžiagomis. Mes patiriame didelį spaudimą, – per Graikijos radiją penktadienį kalbėjo vyriausias pasienio tarnybos vadas Chrysovlantis Jamalas. – Tačiau kol kas sienos saugomos. Evras laikosi.“
Apšviečiam sienas, kad nepatamsėtų Europa
Nuo šeštadienio, kai migrantai ėmė telktis kitoje Evro upės, skiriančios Turkiją nuo Graikijos, pusėje, vietos graikai jaučiasi tarsi apgulty.
Daugelyje kaimo bendruomenių spontaniškai susiformavo piliečių savigynos grupės.
Vyrai patruliuoja, apsiginklavę lazdomis, prožektoriais ir net medžiokliniais šautuvais. Naktimis jie išvažiuoja į pasienio ruožą su savo traktoriais, pikapais ir kitomis transporto priemonėmis, kad apšviestų sieną su Turkija ir neleistų migrantams prasmukti.
„Kad jie matytų, jog čia graikai, ir neitų“, – ryžtingai aiškino žurnalistams šešiasdešimtmetis ūkininkas.
„Kai įjungėm traktorių šviesas, čia buvo šviesiausia vieta Europoje. Jei juos dabar įsileistume, patamsėtų visa Graikija, visa Europa“, – sąmojumi švaistėsi vienas iš patruliuotojų.
Aptikę nelegaliai sieną kirtusį migrantą, jie iškart praneša policijai, – „Euro News“ sakė graikų žurnalistas. Pasienio kaimo Lagynos seniūnas, žurnalisto paklaustas, kiek jo bendruomenės vyrų padeda policijai ir armijai saugoti sieną, atsakė: „Visi!“.
„Mes turim ginti savo turtą. Bet, suprantama, mes tai darome ir iš nacionalinio pasididžiavimo. Tai – mūsų gimtinė, mūsų kaimai“, – sakė vienas vyrų „Deutsche Welle“ žurnalistui Kostui Simeonidžiui, vieną naktį praleidusiam drauge su patruliuojančiais vietos gyventojais.
Moterys kepa pyragus, patriarchas laimina
Pareigūnus, šiomis dienomis iš visos Graikijos atsiųstus prie pasienio upės Evro, remia ir vietos moterys, – kariams jos kepa pyragus, verda valgį.
„Padedam kuo išgalim“, – regioninei televizijai sakė viena moterų, Chrisie Baharidou, drauge kreipdamasi į karių mamas, esą, joms nėra ko nerimauti: „Dabar mes esam jų mamos“.
Trečiadienį iš Atėnų į pasienį atvyko netgi graikų stačiatikių Bažnyčios galva, arkivyskupas Jeronimas II. „Apie pietus „Jo Šventenybė“ išlipa iš kuklaus limuzino, ranka prilaikydamas vėjyje plaikstomą juodo šilko apdarą, prie jo skuba policijos ir kariuomenės vadai, bučiuoja žilagalviui dvasininkui ranką“, – aukšto svečio sutikimą aprašo vokiečių dienraštis „Tagesspiegel“.
Graikai didžiuojasi savo sienų gynėjais, – sakė patriarchas pasienio miestelio Kastanies bažnyčioje susirinkusiems žmonėms. Jis atvykęs tam, kad palaimintų karius. Ir nors jis jaučia užuojautą nuo sienos atstumtiesiems, tačiau juk Europa negali nematyti, kad tų žmonių sunkia padėtimi naudojasi Turkija.
„Graikijos pasididžiavimas sienų gynėjais nesumažėja dėl to, kad neapsieinama be tragiškų scenų“, – sakė aukštas dvasininkas.
Dabar ne laikas kalbėti apie artimo meilę
O tragiškų scenų netrūksta. Apie tai iš Pazarkulės ir Kastanies pasienio punkto pasakojo Vokietijos dienraščio „Die Welt“ korespondentas Denizas Yücelis (beje, veik metus nuo 2017 m. vasario jis praleido Turkijos kalėjime, apkaltintas „teroro propaganda“ ir šnipinėjimu Vokietijai).
„Nuo seno įsileisdavom ir remdavom sieną čia kirsdavusius politiškai persekiojamus turkus ar kurdus. Bet čia nėra pabėgėlių judėjimas, čia – organizuotas Turkijos puolimas prieš Graikiją. Turkijos valdžia naudojasi tais žmonėmis, ir to mes negalim toleruoti“, – vietos graikų argumentus televizijos kanalui „WELT“ perpasakojo D. Yücelis.
Žinoma, kai matai priešais stovinčią jauną moterį su 5 mėnesių kūdikiu ant rankų, negali širdis neskaudėti. O vis viena sakai: „Man labai gaila, bet negaliu tavęs įsileisti, nes esi dalis Erdogano puolimo prieš Graikiją“, – perteikė žurnalistas vieno gynėjo žodžius.
Vėl kitas papasakojo jam apie jauną sirų mokytojų šeimą su kokių penkerių metų sūneliu ir gal dešimties metų dukra, – juos sulaikė kaimynai.
„Kai jie norėjo atimti ir sudeginti jų mobilųjį telefoną ir kompiuterį, sakiau: „Nedarykit to, tai – geri žmonės“. Ir vis viena jie tuos daiktus sudegino.“ „Jei galėčiau, savo rankomis tą šeimą čionai parsigabenčiau“, – su ašaromis akyse sakė vyriškis.
Pas vyrus trumpam užsukęs šventikas iš Fereso miestelio sakė pabėgėlių krizės laikais nenorįs kalbėti apie artimo meilę. Veikiau jau apie tai, kaip puiku, kad šis reikalas visus čia suvienijo, – reportaže iš pasienio ruožo perteikė „Die Welt“ žurnalistas.
Ir tu turi ginti Europos sieną
Dabar Erdoganas puola Graikiją, tad kaip piliečiai jie privalo ginti savo šalį, o ir Europą, „nuo musulmonų invazijos“, – citavo vieną savanorių gynėjų D. Yücelis.
„Nepraleisim į Atėnus nė vieno!“ – tikino Yorgosas, visą naktį nesudėjęs bluosto – drauge su Graikijos armijos kariais, policijos pareigūnais bei šimtais kaimynų sulaikęs masinį migrantų proveržį, – tą naktį Fereso apylinkėse į Graikiją mėgino patekti apie 2000, o gal net 3000 migrantų.
Daugelis savanorių budėtojų vilki kariškais rūbais, apsiginklavę medžiokliniais šautuvais ar lazdomis.
Paklausti, ar tiesa, jog sučiuptus migrantus jie muša, vyrai aiškino tik perduodantys juos policijai.
„Kas be ko, čia karas, tai pasitaiko visko“, – prisipažino vienas jų, vardu Christosas. Tačiau prievartos jie imasi tik prieš tuos, kurie elgiasi agresyviai. Dauguma pagautujų yra patys įsibaiminę.
„Jei tai būtų vien sirai, sutiktume juos su šokoladu, – sakė žurnalistui kitas. – Tačiau dauguma jų yra afganai, alžyriečiai, somaliečiai, dar bala žino kas.“
O vienas graikų civilių sienos gynėjų, taksi vairuotojas 46-erių Panaiotis, vaikystėje gyvenęs Vokietijoje, ragino žurnalistą vokiškai: „Tai ne vien mano siena, tai – ir tavo siena. Ir tu turi ją ginti, jei nenori, kad visi jie atvyktų į Europą.“
Vyksta ir informacinis karas
Apklausos parodė, kad aktualias Graikijos vyriausybės priemones Evro upės pasienio ruože remia net 76 proc. gyventojų.
Šalia susidūrimų pasienyje vyksta ir informacinis karas. Turkijos medijos kaltina graikus, esą, šie šaudo į migrantus, o pagautus primuša, atima iš jų pinigus ir mobiliuosius telefonus, esą, vienas netgi buvo nušautas.
Vokietijos dienraščio „Die Welt“ paklaustas, ar tai tiesa, Graikijos migracijos ministro pavaduotojas Georgiosas Koumoutsakosas vadino tai „fake news“ – suklastotom naujienom. Pasienyje koviniai šaudmenys nenaudojami.
„Turkai kariauja hibridinį karą, ir pirmoji jo auka yra tiesa“, – sakė graikų politikas sekmadieniniam dienraščio numeriui „Welt am Sonntag“.
Vokiečių medijose taip pat mėginama reportažais, pasakojimais, o ypač vaizdais paveikti adresatą. Į graikų savigynos būrius dažniausiai žiūrima nepatikliai. Net ir gyvo reportažo iš vietos autorius, „Die Welt“ korespondentas D. Yücelis, pasidavė interpretacinei pagundai, kelis kartus minėdamas žodį „medžioklė“ ir teigdamas, esą, kai kuriems iš kaimiečių teikia malonumą „medžioti migrantus“.
Pagrindinio srauto medijose praėjusią savaitę netrūko kaltinimų graikams, pirmiausia pasienyje patruliuojantiems civiliams. O po to, kai Lesbo saloje buvo užsipulti migrantai, žurnalistai ir pabėgėlių rėmėjai, Vokietijos visuomeninis transliuotojas kalbėjo apie siautėjančius graikų dešiniuosius radikalus ir rasistus.
„Mes čia kalbam apie tuos pačius žmones su tomis pačiomis pavardėmis ir tais pačiais telefono numeriais, apie žmones, kurie 2015 metais nelaimėn patekusiems atvėrė savo namus ir širdis. Jie juos pamaitino ir aprengė, jie saugojo jų vaikus, – įskaudintas vardino ministro pavaduotojas G. Koumoutsakosas. – Suprantama, kad po penkerių metų taip perpildytose salose žmonės nuvargę nuo migracijos. Atakos, kurias jūs minite, yra pavieniai atvejai, ir aš jas smerkiu. Tačiau reikia būti labai atsargiems ir nekaltinti žmonių neteisingai. Tai nėra rasistai. Už savo elgesį 2015 metais jie nusipelnė Nobelio premijos.“
Vokiečiai burs „norinčiųjų koaliciją“
Rodydama solidarumą su graikais, koalicinė Vokietijos vyriausybė naktį iš sekmadienio į pirmadienį nusprendė iš perpildytų pabėgėlių stovyklų Graikijos salose parsigabenti 1000–1500 vaikų ir suaugusiųjų nelydimų nepilnamečių.
Tačiau netrukus žinia buvo patikslinta: koalicinės vyriausybės partijų vadovai pabrėžė, kad „šiomis dienomis“ europiniu lygiu bus deramasi dėl konkretaus sprendimo ir siekiama, kad „norinčiųjų koalicija“ organizuotų šių vaikų perėmimą.
Tik tokiomis sąlygomis Vokietija yra pasirengusi „perimti atitinkamą jų dalį“.