2015 metais prie Graikijos sausumos ir jūros sienų suplūdo šimtai tūkstančių žmonių; dauguma jų bėgo nuo karo Sirijoje ar Irake ir siekė saugaus gyvenimo klestinčioje Europoje.
Tačiau šį kartą europiečiai teigia, kad juos šantažuoja į šiaurės Siriją įsiveržusi negailestinga Turkija, išaugus karo aukų skaičiaus pradėjusi gabenti tūkstančius viltį praradusių žmonių, daugiausia ne sirų, Bendrijos sienų link.
„Dešimtys tūkstančių žmonių, mėginusių patekti į Graikiją per pastarąsias kelias dienas, atvyksta ne iš Idlibo. Jie saugiai gyveno Turkijoje, – šią savaitę pareiškė graikų ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis. – Turkijai nepavyks šantažuoti Europos dėl pabėgėlių problemos.“
Neseniai kalbėdami ant pakylos netoli pasienio zonos aukščiausio rango ES pareigūnai išdidžiai stovėjo vienas šalia kito ir gyrė Graikiją šalį kaip „skydą“, saugantį 27 valstybių narių bloką ir šventas ir neliečiamas europietiškas vertybes.
Įprastomis aplinkybėmis šios vertybės apimtų ir teisę dėl savo gyvybės bijantiems žmonėms prašyti tarptautinės apsaugos ir nebūti stumiamiems nuo sienų.
Tačiau laikai nėra įprasti. Atrodo, kad į Graikijos saugumo pažeidimus ar sprendimą laikinai nenagrinėti prašymų suteikti prieglobstį, anot JT, pažeidžiantį tarptautinę ir Europos teisę, šiuo metu nekreipiama dėmesio. Ministrai ir komisarai tvirtina, kad šalyje susiklostė „išskirtinės aplinkybės“.
Tarptautinė migracijos organizacija (IOM), nors ir pripažindama, kad tiek Graikijai, tiek Turkijai reikia pagalbos, siekiant išspręsti jų migracijos iššūkius, ketvirtadienį paragino „laikytis tarptautinių teisinių įsipareigojimų, ypač kalbant apie žmones, kuriems gali prireikti tarptautinės apsaugos“.
Krizei nepasiruošta
Kaip bebūtų, tokia padėtis apskritai neturėjo susiklostyti. Nors ES žadėjo daugiau niekada neleisti pasikartoti 2015 metų migrantų antplūdžiui, blokas faktiškai leido tam įvykti ir net smarkiai nesipriešino.
Per penkerius metus ES taip ir nesugebėjo išspręsti pagrindinės politinės mįslės: kas turėtų būti įpareigotas priimti prieglobsčio prašytojus ir nagrinėti jų prašymus, taip pat ar krizės priešakyje nesančios Bendrijos valstybės turėtų būti spaudžiamos padėti?
„Europai nepavyko išspręsti migracijos krizės. Tikiuosi, kad ši krizė visiems taps įspėjimų, kad būtina prisiimti atsakomybę“, – sakė K. Micotakis.
2015 metų migracijos krizė buvo palyginti lengvai suvaldoma. Turkija priėmė daugiau pabėgėlių nei visos ES šalys kartu sudėjus. Tačiau Graikija ir Italija jautėsi apleistos savo partnerių – tokių valstybių kaip Vengrija, apsijuosusi tvoromis, arba Austrija, nepraleidinėjusi į Vokietiją ar Švediją keliavusių migrantų.
Kvotų sistema, skirta sudaryti sąlygas pasidalinti našta, tiesiog nesuveikė.
Europos Komisijos migracijos pareigūnai, pradėję eiti pareigas praėjusių metų pabaigoje, šiuo metu dirba prie naujojo Migracijos pakto, kurio tikslas – pradėti gyvybiškai svarbią Europos prieglobsčio suteikimo taisyklių reformą, daugelį metų negalėjusią pajudėti iš mirties taško.
Valdininkai sako, kad pertvarka turi apimti ne kurią nors atskirą Bendrijos dalį, o visą bloką, įskaitant šalis, kurias palieka migrantai arba kuriose jie sustoja pakeliui į Europą. Be to, kalbama apie „tvirtas sienas ir prasmingą bei veiksmingą solidarumą“ tarp ES valstybių, ir žadama išsiųsti namo daugiau žmonių, neturinčių teisės pasilikti Europoje.