Pabėgėliai bei migrantai 2015-ųjų irgi nėra užmiršę: jų tikslas – pirmiausia Vokietija.

„Visi nori į Vokietiją, Prancūziją ar Švediją“, – laikraščio „Bild“ korespondentui sakė siras Ali Nabhani, prieš du mėnesius pabėgęs iš Idlibo apylinkių.

„Žinoma, visi mes norim į Europą, ypač į Vokietiją, – sako 28-erių dažytojas Saidas Muhammedas iš Afganistano, su visa savo 30 asmenų šeima atvykęs į Turkiją prieš dvejus metus. – Ten saugu ir yra pakankamai darbo vietų.“

„Merkel, help!“ – laiko iškėlęs plakatą iranietis Emircanas Ibrahimi. Europos link pajudėjo pabėgėliai bei migrantai, jau ne pirmi metai gyvenantys Turkijoje, išmokę turkiškai, turėję čia darbą.

„Prie Graikijos sienų dabar telkiasi žmonės iš įvairių šalių: iš Maroko, Alžyro, net iš Užsachario, tačiau daugiausia – iš Afganistano, Pakistano ir Bangladešo, žinoma, ir iš Sirijos“, – sakė vokiečių žurnalistų Atėnuose pakalbintas Vokietijos graikas Michaelis Kouklakis, vadovaujantis logistikos įmonėms.

Didžioji dalis graikų, pasak jo, griežia dantį ant vokiečių, pirmiausia – kanclerės Angelos Merkel, dėl sukelto migrantų traukos efekto.

Vokietija ir toliau traukia – tarsi pabėgėlių ir migrantų rojus


„Kanclerė anuomet ėmėsi moralinio ir politiškai naivaus projekto: „Mes įstengsim tai padaryti.“ Šios žinios nebepavyko atšaukti (...), ji skatina irakiečius, iraniečius, afganus leistis į Europą, o, tiksliau, – į Vokietiją“, – šiomis dienomis komentavo šveicarų dienraštis „Neue Züricher Zeitung“.

Tebeveikia traukos faktorius, kurį sukūrė vokiečiai savo svetingumo kultūra, savo išskirtinio liberalumo politinio prieglobsčio įstatymais, savo be galo dosnia socialine sistema atvykėliams, net ir pabėgėlio statuso negavusiems.

Tiesa, anų dienų „svetingumo kultūra“ Vokietijoje jau gerokai priblėsusi. Kaip atskleidė nauja „visuomenės vidurio“ studija, kurią paskelbė socialdemokratams artimas Friedricho Eberto fondas, kas antras vokietis yra priešiškai nusiteikęs politinio prieglobsčio ieškotojų atžvilgiu.

Politikams darosi vis sunkiau pateisinti naujų pabėgėlių ar migrantų priėmimą. O šūkį „Mes įstengsim tai padaryti“ pakeitė kitas – „2015-ieji neturi pasikartoti“.

2016 m. Vokietijos kanclerė išsiderėjo su Turkijos prezidentu R. T. Erdoganu prieštaringai vertinamą „pabėgėlių susitarimą“, kuriuo Europos Sąjunga, be kita ko, įsipareigojo finansiškai paremti Turkiją ir pabėgėlių reikalams tvarkyti išmokėjo 6 mlrd. eurų, o Turkija pažadėjo saugoti Europos sienas.

Žaliųjų lyderė: visos ES šalys turi pasidalyti pabėgėlius


Dabar du svarbiausi susitarimo su Turkija „architektai“ Geraldas Knausas ir Johnas Dalhuisenas pripažįsta, kad susitarimas žlugo ir, norint jį išgelbėti, ES teks gerokai pakratyti piniginę.

Drauge, pasak G. Knauso, visiems turėtų būti aišku, kad nesusitarus „didžiausia pralaimėtoja būtų Vokietija“. O J. Dalhuisenas perspėjo nekartoti 2015 metų klaidos. „Jei visus juos įleisim, netrukus į valdžią ateis populistai“, – sakė jis dienraščiui „Die Welt“.

Tačiau žaliesiems tokie perspėjimai – nė motais, žaliųjų lyderiams rūpi tik humanitarinis Turkijos ir Graikijos pasienyje susidariusios situacijos aspektas.

„Federalinė vyriausybė dabar privalo kuo greičiausiai daryti spaudimą, kad būtų priimtas europinis sprendimas pabėgėliams paskirstyti“, – seną plokštelę pradėjo groti žaliųjų parlamentarinės frakcijos vadovė Katrin Göring-Eckardt.

Jei kitaip neįmanoma, A. Merkel turi sutelkti „norinčiųjų aljansą“, – sakė ji. O ir pati Vokietija, žaliosios politikės manymu, gali priimti dar daugiau pabėgėlių.

Panašiai samprotauja ir Vokietijos žaliųjų lyderė Annalena Baerbock: užuot jėga užkirtus kelią pabėgėliams į Graikiją, reikia kuo skubiausiai pasienyje įsteigti priėmimo punktų ir registruotus pabėgėlius pagal kontingentą paskirstyti Europoje.

O „Vokietija turėtų jau iš anksto rengti patalpas pabėgėliams priimti“, – sakė 39-erių politikė dienraščiui „Die Welt“.

Be to, ji ragino Vokietiją iš pabėgėlių stovyklų Graikijos salose parsigabenti 5000 nepilnamečių, nelydimų suaugusiųjų (beje, vienas toks nepilnametis Vokietijai kas mėnesį kainuoja po 5–6 tūkst. eurų).

Dominuoja signalas: „Mes negalim jūsų čia priimti“


Visai kitaip reagavo krikščionių demokratų (CDU) ir krikščionių socialinės sąjungos (CSU) blokas. Vienas iš CSU lyderių Alexanderis Dobrindtas tokius žaliųjų signalus pabėgėliams vadino „neatsakingais“ ir ragino nežadinti „nepagrįstų lūkesčių“.

Parlamentinės CDU/CSU frakcijos Bundestage vadovo pavaduotojas Thorstenas Freias reikalavo „kruopščiai kontroliuoti Vokietijos sienas ir neįsileisti pabėgėlių“.

Itin aiškią poziciją užėmė kandidatas į krikščionių demokratų partijos pirmininkus Friedrichas Merzas (jį 2002 m. iš politikos išstūmė A. Merkel). Į Europą besiveržiantiems migrantams, pasak jo, reikia pasiųsti žinutę: „Mes negalim jūsų čia priimti.“

„Drauge būtina suteikti reikiamą finansinę paramą pabėgėliams išlaikyti Turkijoje. Vokietija privalo kontroliuoti savo sienas, jei to reikalaus situacija“, – pabrėžė jis.

2015 metų rugsėjį Vokietijos policija buvo parengusi planą sienoms uždaryti, tačiau kanclerė iš vidaus reikalų ministro negavusi patikinimo, kad bus išvengta „negražių vaizdų“, kone pusę metų leido netrukdomiems į šalį plūsti migrantams (visi šie įvykiai detaliai aprašyti „Die Welt“ žurnalisto Robino Alexanderio knygoje „Genamieji“ (Die Getribenen, 2017).

Ginti sienas, jei reikės, naudojant ašarines dujas


Dabar šiuos „negražius vaizdus“ matome Graikijos pasienyje. Pagrindinio srauto medijose vieni atvirai jais piktinasi, ne vienas komentatorius kritikuoja „kietaširdžius graikus“.

Kiti, priešingai, piktinasi besipiktinančiais.

„Patiems išsisukinėti nuo atsakomybės, o paskui mosikuoti moralumo kuoka yra ciniška“, – rašė dienraščio „Die Welt“ vyriausiasis redaktorius Ulfas Poschardtas, priminęs vokiečiams, o ir visiems europiečiams, jų nesugebėjimą sukurti Europos sienų gynybos strategijos.

O buvęs kandidatas į Europos komisijos vadovus, bavaras Manfredas Weberis (CSU), paklaustas Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistės, ar tokia yra moderni Europa, – atbaidanti pabėgėlius nuo savo sienų ašarinėmis dujomis, atsakė: „Jei esama kolektyvinių bandymų kirsti sienas, natūralu, kad imamasi gynybos.“

„Kiekviena valstybė turi teisę ginti savo sienas ir pasienyje nuspręsti, ką ji įsileidžia ar ko neįsileidžia“, – sakė jis.

„Žmonės Europoje turi žinoti, kad valstybė kontroliuoja sienas, – sakė M. Weberis. – O teisei ir tvarkai palaikyti pateisinamos net ir ašarinės dujos.“

Pasak jo, juk ir Vokietijos gatvėse, jei reikia, panaudojamos ašarinės dujos. Be to, filmuotoje medžiagoje matyti, kad Graikijos pasienyje „vadinamieji pabėgėliai (net ir nežinau, apie ką mes čia kalbam, tų žmonių mes nepažįstam) mėtė akmenis į policininkus, atakavo juos jėga, ir tokiu atveju valstybė turi teisę įvesti tvarką“, – sakė šis Europos politikas.

Demonstrantai ragina atverti sienas visiems


Panašiai įtampą Graikijos ir Turkijos pasienyje komentavo laisvieji demokratai (FDP) ir „Alternatyva Vokietijai“. Parlamentinės AfD frakcijos vadovas Alexanderis Gaulandas kritikavo R. T. Erdogano vykdomą „cinišką šantažą“ ir ragino paremti Graikijos pastangas apginti savo sienas.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas Vokietijos televizijos žinių kanalui „n-tv“ antradienį formulavo dar aštriau, – pasak jo, R. T. Erdoganas mėgina „suorganizuoti Europos puolimą“. Tačiau „Europa be sienų – praeitis.“

Politinė kairė su tuo susitaikyti niekaip nenori.

Kraštutinės kairės partija „Die Linke“ Bundestage antradienį reikalavo atverti Graikijos sienas „Turkijos pusėje laukiantiems“.

„Žmonėms reikia padėti Graikijoje“, – sakė kairiųjų parlamentinės frakcijos vadovė Amira Mohamed Ali.

Antradienio vakare Berlyne, priešais Vokietijos kanclerės būstinę, o ir kituose šalies miestuose, tūkstančiai demonstrantų reikalavo atidaryti Europos Sąjungos sienas pabėgėliams.

Vidaus reikalų ministerijos žinutė tviteriu


Ilgai tylomis padėtį stebėjusi Vokietijos kanclerė A. Merkel, turėdama prieš akis sudėtingą pabėgėlių padėtį Šiaurės Sirijoje, antradienį pasisakė už saugumo zonos Idlibo regione įsteigimą, nes be to nebus įmanoma įveikti humanitarinės katastrofos.

O Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis antradienį spaudos atstovams tikino, kad esant šiai krizei žengia su kanclere „koja kojon“. Svarbu, kad 2015 metų įvykiai nepasikartotų.

„Šiandien frakcijoje labai aiškiai pasakiau, kad pabėgėliams iš Turkijos Europos sienos nėra atviros, tas pats galioja ir mūsų sienoms“, – informavo ministras.

O antradienio vakare Vidaus reikalų ministerija migrantams tviteriu pasiuntė žinutę vokiečių, anglų, arabų ir farsi kalbomis: „Prie Europos Sąjungos išorės sienų reikalinga tvarka. To siekdami, mes visomis jėgomis remsime Graikiją. Europos sienos pabėgėliams iš Turkijos nėra atidarytos. Tas pats galioja ir mūsų, Vokietijos, sienoms..

Kaip matyti, didžioji dalis atsakingų šalies politikų iš 2015-ųjų klaidų išties pasimokė.