Šios Jungtinių Tautų agentūros naujasis vadovas Rafaelis Grossi, atvykęs į Paryžių susitikti su prezidentu Emmanueliu Macronu, naujienų agentūrai AFP sakė: „Iranas privalo apsispręsti bendradarbiauti su agentūra aiškesniu būdu, kad pateiktų būtinų paaiškinimų“.

„Faktas, kad radome [urano] pėdsakų, yra labai svarbus. Tai reiškia, jog yra tikimybė, kad esama branduolinės veiklos ir medžiagų, kurioms netaikoma tarptautinė priežiūra ir apie kurių kilmę ir paskirtį mes nežinome“, – kalbėjo jis.

„Tai mane neramina“, – pabrėžė R. Grossi.

TATENA jau kelis mėnesius spaudžia Iraną pateikti informacijos apie veiklą nedeklaruotame objekte, kur buvo rasta urano dalelių.

Agentūra iki šiol neįvardijo šio objekto, bet diplomatiniai šaltiniai AFP sakė, kad agentūra teiraujasi Irano apie objektą, esantį Teherano Turkuzabado rajone, kur, anot Izraelio, anksčiau buvo slapta užsiimama su šalies branduoline programa susijusia veikla.

Be to, kaip sakoma antradienį paskelbtoje TATENA ataskaitoje, „agentūra identifikavo virtinę klausimų, susijusių su galimai nedeklaruota branduoline medžiaga ir... veikla trijose vietose Irane“.

Vienas diplomatinis šaltinis sakė, kad tarp šių trijų vietų Turkuzabado nėra.

Šaltinis taip pat sakė, kad agentūros klausimai tikriausiai yra susiję su Irano ankstesne branduoline veikla, o ne su tuo, kaip Teheranas laikosi 2015 metų susitarimo su pasaulio galiomis.

TATENA ataskaitoje sakoma, kad Iranas neįsileido inspektorių į dvi iš tų vietų, kurias agentūra norėjo aplankyti sausio pabaigoje.

Iranas tuomet nusiuntė agentūrai laišką, kuriame sakė „nepripažįstantis jokių įtarimų dėl ankstesnės veiklos ir nemanantis, kad privalo reaguoti į tokius įtarimus“.

Susitarimas pavojuje

TATENA antradienį taip pat paskelbė kitą ataskaitą, apžvelgiančią Irano branduolinę veiklą nuo Teherano sprendimo mažinti savo įsipareigojimus pagal istorinį 2015 metų susitarimą su galingosiomis šalimis.

Ataskaitoje sakoma, kad šiuo metu Irano turimos prisodrinto urano atsargos daugiau kaip penkis kartus viršija limitą, nustatytą Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA).

Nurodoma, kad 2020 vasario 19 dieną Irano atsargas sudarė 1 510 kg, nors JCPOA numatomas 300 kg limitas.

Kai kurie ekspertai mano, kad tokio kiekio pakaktų branduoliniam užtaisui pagaminti, tačiau uraną tektų daug labiau prisodrinti.

Ataskaitoje sakoma, kad Iranas nesodrino urano daugiau nei iki 4,5 procento. Ginklams reiktų maždaug 90 proc. prisodrinimo laipsnio.

Iranas pradėjo mažinti įsipareigojimus pagal JCPOA, kai 2018 metais JAV pasitraukė iš šio susitarimo, pagal kurį Teheranas apribojo savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.

Susitarimas šiuo metu balansuoja ant žlugimo ribos, Vašingtonui sugrąžinus skaudžias sankcijas Iranui ir pirmiausia nusitaikius į gyvybiškai svarbų naftos sektorių.

Naujausia TATENA ataskaita buvo pateikta kelios dienos po Vienoje įvykusio likusių susitarimo šalių susitikimo, kuris baigėsi be aiškaus plano susitarimui išsaugoti.

Tehranas savo įsipareigojimus vis labiau mažina keršydamas už JAV veiksmus.