Tačiau bendri manevrai liudija veikiau ne didžią šalių draugystę, bet geopolitinius veiksmus vis nestabilesniame regione – ir siunčia aiškią žinią priešininkams.
Graikija Amerikos planuose įsitvirtino kaip svarbi sąjungininkė kovojant su Kinijos ir Rusijos įtaka Viduržemio jūros rytinėje dalyje, kur šalys varžosi dėl energijos išteklių ir infrastruktūros.
Graikams JAV yra vienintelė šalis, galinti suvaldyti Turkijos ekspansiją, kai ši praėjusią savaitę paprašė Vašingtono karinės pagalbos, nes įklimpo Sirijos kare, kur kovoja prieš Rusijos remiamas pajėgas. Turkija, kuri taip pat yra NATO narė, panoro susitikti su savo sąjungininkėmis Briuselyje po to, kai Sirijoje per antskrydį žuvo mažiausiai 33 Turkijos kariai.
JAV ambasadorius Graikijoje Geoffrey Pyattas per pratybas vasario 19 d. pažymėjo, kad šalių santykiai yra „stipresni nei kada nors anksčiau“, o bendradarbiavimas gynybos srityje – „esminė jų dalis“. Šiemet, praėjus kelioms savaitėms po to, kai ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis Vašingtone kalbėjosi su prezidentu Donaldu Trumpu, Atėnuose buvo ratifikuotas abipusis šalių susitarimas.
Partnerystės stiprinimas su Graikija atspindi D. Trumpo nacionalinės gynybos strategiją, kurios tikslas – užkirsti kelią Rusijos ir Kinijos plėtrai šalyse, kuriose JAV yra užmezgusi ilgalaikius karinius ir ekonominius ryšius. Graikai taip pat yra santykinai proamerikietiška Europos, kurios lyderiai priešinasi reikalavimams mokėti daugiau už JAV karinę paramą, tauta.
„Tai varžybos dėl galios, – praėjusią savaitę Vašingtone žurnalistams teigė armijos sekretorius Ryanas McCarthy. – Jei jūs su jais nebendradarbiausite, jūsų vietą užims kas nors kitas.“
JAV ir britai ėmė kištis į Graikijos reikalus po Antrojo pasaulinio karo – nerimaudami, kad šalis gali likti už geležinės uždangos. 1952 m. ji tapo NATO nare kartu su kaimyne ir istorine prieše Turkija.
Pastaruosius dešimt metų Graikija grūmėsi su ekonomine krize. Per tą laiką stigdama pinigų ji pardavė savo didžiausią Pirėjaus uostą, esantį šalia Atėnų, valstybiniam Kinijos operatoriui. Anot R. McCarthy, JAV ypač domina tokio pobūdžio investicijos.
Abipusio gynybos bendradarbiavimo susitarimas, kurį valstybės sekretorius Michaelas Pompeo, pasirašydamas spalio mėnesį Atėnuose, pavadino „esminiu lūžio tašku“, padidina karinį bendradarbiavimą plečiant infrastruktūrą ir atliekant kitus patobulinimus Soudos bazėje Kretoje. Tai taip pat leidžia JAV naudoti šiaurėje esantį Aleksandropolio uostą.
D. Trumpo administracija Graikiją mato kaip tradiciškai vieną didžiausių investuotojų į gynybą Europoje, atsižvelgiant į šalies lokaciją. Valstybė jau dabar tam skiria daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto – kaip reikalauja administracija, nors tam priešinasi kitos narės, tokios kaip Vokietija. K. Mitsotakis taip pat siekia aprūpinti Graikiją JAV gaminamais naikintuvais F-16.
Graikiją neramina tai, kad Turkija rytinėje Viduržemio jūros dalyje imasi vis ryžtingesnių veiksmų. Nors Turkija ir Rusija Libijoje ir Sirijoje kovoja priešingose pusėse, prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas užmezgė glaudesnius santykius su Vladimiru Putinu, su kuriuo jie dalijasi įtaka regione.
Įtampa tarp Graikijos ir Turkijos šiuo metu yra didžiausia nuo dešimtojo dešimtmečio – kaimynės nesutaria dėl jūrinių sienų, įtrauktų į Turkijos susitarimą su karo nuniokota Libija, bei Turkijos dujų žvalgybos planų teritorijose, kurias savinasi Graikija. Atėnai taip pat siekia padėti sumažinti regiono priklausomybę nuo rusiškų dujų ir šiuo metu rengia dujotiekio projektą, kuris sujungs Egėjo jūrą su šiauriau esančia Bulgarija.
Aukštas Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Cagatay Erciyesas praėjusią savaitę kvestionavo Graikijos pretenzijas į jūrą aplink jos salas Egėjo ir Viduržemio jūroje. Jis pažymėjo, kad Turkija ir toliau tęs energijos žvalgymą į pietus nuo Kipro, kol nebus užtikrintos Kipro turkų teisės.
Tarptautinis spaudimas „nenulenks Turkijos rankos“, pabrėžė C. Erciyesas. „JAV, mūsų amerikiečiai draugai, galėtų palaikyti Turkijos ir Graikijos dialogą.“
Iš tiesų K. Mitsotakio santykiai su D. Trumpu ryškiai kontrastuoja su R. T. Erdogano elgesiu, mat šis su savo kolega amerikiečiu neretai bendraudavo sarkastiškai.
JAV į Turkijos sprendimą įsigyti rusišką S-400 raketų sistemą reagavo išmesdama ją iš F-35 programos. Gynybos sekretorius Markas Esperis gruodžio mėnesį suabejojo Ankaros įsipareigojimu NATO aljansui po to, kai R. T. Erdoganas pagrasino uždaryti du kritinius įrenginius, jei bus sankcionuotas už stiprėjančius karinius ryšius su Rusija.
Vašingtonas taip pat kvestionavo R. T. Erdogano sprendimą išsiųsti turkų karius palaikyti Jungtinių Tautų remiamos Libijos vyriausybės, nes šis žingsnis sutrikdė jėgų pusiausvyrą regione.
„JAV visada laikosi galios pusiausvyros principo, ypač kai tokia sąjungininkė kaip Turkija imasi vienašališkų veiksmų, – teigia Vašingtono Visuotinės politikos centro analitinės plėtros direktorius Kamranas Bokhari. – Turkija JAV gali pasiūlyti kur kas daugiau nei Graikija, tačiau Vašingtonui naudingi tvirtesni ryšiai su graikais, nes jis nenori, kad Turkija pernelyg įsipatogintų Viduržemio jūros rytiniame regione.“
