Aljanso Šiaurės Atlanto Taryba sušaukė skubų posėdį Turkijos prašymu po to, kai išvakarėse per antskrydį šiaurės vakarinėje Sirijos Idlibo provincijoje žuvo turkų karių ir šioje karo draskomoje šalyje smarkiai išaugo įtampa.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljanso sąjungininkės sutarė ir toliau taikyti tas pačias paramos priemones Turkijos oro gynybai, kurios jau galioja.

Tačiau jis nepaminėjo jokių naujų žingsnių be bendro pobūdžio pažado pažiūrėti, ką dar galima būtų padaryti.

„Šiandien NATO sąjungininkės Turkijai teikia paramą. Palaikome jų oro gynybą, turime AWACS (aviacijos perspėjimo ir valdymo sistemos) lėktuvų, padedančių patruliuoti danguje, taip pat atplaukia mūsų laivų, teikiame paramą kitais būdais“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

„Tačiau sąjungininkės nuolat ieško, ką dar gali padaryti, kad suteiktų didesnę paramą Turkijai“, – pridūrė jis.

Turkijos prezidento atstovas anksčiau penktadienį ragino paskelbti Idlibe neskraidymo zoną, kad būtų apsaugoti civiliai. Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgos stengiasi atkovoti šią paskutinę sukilėlių kontroliuojamą teritoriją.

Rusijos aviacijos remiamos B. al Assado pajėgos nuo gruodžio atsiėmė dalies teritorijų Idlibo regione kontrolę ir privertė beveik milijoną žmonių palikti savo namus.

J. Stoltenbergas dėl to pasmerkė Damaską ir Maskvą bei paragino juos nutraukti smurtą Idlibe.

„Nutraukti atakas“

„Raginame Rusiją ir Assado režimą nutraukti atakas, nutraukti chaotiškas oro atakas bei įsitraukti ir paremti JT vadovaujamas pastangas surasti tvarų, politinį ir taikų sprendimą Sirijos krizei“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis taip pat paragino nedelsiant sustabdyti eskalaciją Idlibo provincijoje.

„Būtina nedelsiant padaryti galą tebesitęsiančiai eskalacijai. Esama grėsmės, kad gali kilti didžiulio masto atvira tarptautinė karinė konfrontacija“, – parašė J. Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“, komentuodamas naujausius įvykius Idlibe.

Anot jo, besiklostanti situacija kelia „nepakeliamas humanitarines kančias civiliams gyventojams ir stato juos į pavojų“.

Penktadienio posėdį NATO sušaukė remdamasi Šiaurės Atlanto sutarties 4-uoju straipsniu, kuris numato, kad Aljanso narės gali tarpusavyje konsultuotis, „jeigu, bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.

Ši procedūra yra atskira nuo numatomos sutarties 5-uoju straipsniu, apibrėžiančiu bloko narių kolektyvinę gynybą atakos prieš bet kurios narės teritoriją atveju.

Pastarąsias kelias savaites nuolat didėjo įtampa tarp Ankaros ir Damasko pagrindinės sąjungininkės Maskvos. Po naujausio smūgio šį mėnesį Idlibe žuvusių Turkijos karių skaičius išaugo iki 53.

Per kelerius pastaruosius metus Ankara yra dukart inicijavusi pasitarimus pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį. 2012 metais tokios konsultacijos buvo surengtos dukart – po incidento, kai vienas Turkijos karinis lėktuvas buvo numuštas Sirijos pajėgų. Dar vienos konsultacijos buvo surengtos 2015 metais po virtinės teroristinių atakų Turkijoje.

Po 2012 metų incidentų NATO sutiko dislokuoti Turkijoje oro erdvės gynybos sistemų „Patriot“.