„Nusprendžiau [jį] paskirti, kad galėtume judėti į priekį ir išvengti politinės aklavietės“, – nurodė K. Iohannisas pareiškime, paskelbtame po jo konsultacijų su politinėmis partijomis.
47 metų liberalas F. Citu nuo 2016 eina senatorius pareigas ir šiuo metu laikinai vadovauja Finansų ministerijai.
„Manau, kad tai pokštas... Prezidentas nusprendė pratęsti krizę“, – išgirdęs žinią televizijai „Digi24“ pareiškė Socialdemokratų partijos (PSD) vadovas Marcelis Ciolacu.
„Jis [F. Citu] neturi nieko, dėl ko tiktų šiam darbui“, – tęsė M. Ciolacu ir pridūrė, kad PSD nebalsuos už naująją vyriausybę.
Rumunijos prezidentas gali paleisti parlamentą ir sušaukti pirmalaikius rinkimus tik po dviejų nesėkmingų bandymų suformuoti naują vykdomąją valdžią per 60 dienų.
Suskaldytas parlamentas
PSD 2016 metais laimėjo vėliausius rinkimus, tačiau ši politinė jėga, netekusi paramos dėl pernai kilusių masinių protestų prieš korupciją, buvo išstumta iš vyriausybės balsavimu dėl nepasitikėjimo.
Vis dėlto socialdemokratai turi daugiausiai vietų suskaldytame Rumunijos parlamente – 202 iš 465. PNL teturi 109 mandatus.
PSD siūlo formuoti ekspertų kabinetą ar nacionalinės vienybės vyriausybę, nors pastarajai idėjai nepritaria K. Iohannisas.
Besitęsianti politinė krizė kilo vasario 5 dieną, kai subyrėjo mažumos vyriausybė su PNL vadovu Ludovicu Orbanu priešakyje, neatlaikiusi balsavimo dėl nepasitikėjimo parlamente vos po trijų mėnesio darbo.
Kitą dieną K. Iohannisas, kaip ir liberalai esantis centro dešiniųjų pažiūrų, vėl paskyrė į premjero postą L. Orbaną. Tai buvo pirmasis valstybės vadovo mėginimas paankstinti pirmalaikius rinkimus, kurių trokšta PNL.
Krizė paaštrėjo, parlamentui nubalsavus prieš antrąją L. Orbano vyriausybę ir Konstituciniam Teismui paprašius pateikti kandidatūrą, „turinčią pasitarnauti siekiant užtikrinti parlamentinę daugumą“.
Šioje Europos Sąjungos narėje pirmalaikiai rinkimai nebuvo šaukiami nuo komunistinio režimo griūties prieš 30 metų, nes toks procesas yra sudėtingas ir sunku pasiekti konsensusą.
Rumunijoje birželį paskirti vietos valdžios rinkimai, o šių metų pabaigoje – visuotiniai rinkimai.
Naujai paskirtas premjeras, norėdamas pradėti eiti pareigas, turės užsitikrinti daugumos parlamentarų palaikymą – tai yra mažiausiai 233 įstatymų leidėjų iš 465.
Tuomet jis turės per 10 dienų suformuoti kabinetą ir atlaikyti patvirtinamąjį balsavimą parlamente.