Turint omenyje naujojo koronaviruso sklidimo mastą ir tendenciją gana greitai progresuoti iki gyvybei pavojingos formos, galima daryti prielaidą, kad kaip tik jis atitinka X ligos apibūdinimą.

Atsižvelgiant į pastaruoju metu plūstančią informaciją apie vadinamojo COVID-19 plitimą ir sukeliamą žalą, darosi akivaizdu, kad reikalų tenka turėti su neištirtu patogenu, iš pradžių galinčiu sukelti tik menkus simptomus, kurie dažnai ir visiškai neprognozuojamai vos po savaitės įsismarkauja iki ypač pavojingos stadijos, galinčios baigtis mirtimi.

Mažiau nei per tris mėnesius COVID-19 užsikrėtė beveik 90 tūkst. žmonių, daugiausia – Kinijoje. Mirusiųjų nuo šios ligos skaičius jau viršija 3 tūkst. Koronaviruso protrūkiai Pietų Korėjoje, Irane ir Italijoje dar labiau didina įtampą.

„Nesvarbu, ar virusas bus sukontroliuotas, ar ne, šis protrūkis su pagreičiu artėja prie pirmo tikro pandemijos atvejo, atitinkančio X ligos kategoriją“, – teigia Roterdame veikiančio „Erasmus“ universiteto Medicinos centro virusologijos skyriui vadovaujanti Marion Koopmans, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narė, paskelbusi publikaciją žurnale „Cell“.

Šiuo metu liga yra išplitusi daugiau nei dviejose dešimtyse šalių ir teritorijų. Kaip skelbia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), kai kurie infekuotieji virusą pasigavo sau įprastoje aplinkoje ir jokių aiškių sąsajų su Kinija neturi.

„JAV viruso protrūkio dar neužfiksuota, bet jis tikrai tikėtinas, ir netgi linkstama manyti, kad anksčiau ar vėliau vis tiek prasidės“, – bendraudama su žurnalistais sakė JAV CDC Nacionalinio imunizacijos ir kvėpavimo takų ligų centro direktorė Nancy Messonnier. (Visgi sekmadienį pranešta, kad JAV patvirtintas antrasis mirties nuo naujojo koronaviruso atvejis – Delfi)

Kitaip nei tas, kuris sukelia SŪRS (sunkus ūmus respiracinis sindromas), COVID-19 virusas daugiausia tarpsta nosyje bei gerklėje ir ima reikštis peršalimui būdingais simptomais, tačiau juo galima užsikrėsti ir tada, kol jokių rimtos ligos požymių nematyti. Būtent dėl šios priežasties jo neįmanoma sukontroliuoti pasitelkus karščio stebėsenos priemones, kaip kad pavyko prieš 17 metų kovojant su SŪRS.

Užklumpa nepastebimai

Verta atkreipti dėmesį į tai, kaip virusas išplito tarp vienos Kinijos Anjango mieste gyvenančios šeimos narių. Jam pradžią, kaip manoma, davė dvidešimtmetės giminaitės apsilankymas Uhane sausio 10 dieną. Iš protrūkio epicentro grįžusi moteris paskleidė virusą pati nejusdama jokių ligos simptomų, rašoma žurnale „Journal of the American Medical Association“ (JAMA) pasirodžiusioje publikacijoje.

Penketui giminaičių neilgai trukus pakilo karštis ir ėmė reikštis kvėpavimo takų ligoms būdingi simptomai.

Svarbu paminėti, kad COVID-19 nėra toks mirtinas kaip SŪRS (mirštamumo nuo pastarojo koeficientas – 9,5 proc.), tačiau juo užsikrėsti daug lengviau. Abu virusai atakuoja kvėpavimo takus ir skrandžio–žarnyno traktą, be to, kaip tik per juos ir perduodami.

Remiantis pranešimais, daugiau nei 80 proc. atvejų persergama lengva forma ir išgyjama, tačiau vienam iš septynių užsikrėtusiųjų gali prasidėti plaučių uždegimas, pasunkėti kvėpavimas arba paūmėti kiti simptomai. Maždaug 5 proc. pacientų pasiekia kritinę ribą, kai darosi tikėtini kvėpavimo nepakankamumas (sustojimas), sepsinis šokas ir daugybiniai organų funkcijų sutrikimai.

„Kitaip nei SŪRS, COVID-19 simptomatika – platesnio spektro, svyruojanti nuo jokių požymių nebuvimo ar labai silpno jų pasireiškimo iki sunkiausių komplikacijų, kai neapsieinama be dirbtinės ventiliacijos, – teigiama Singapūro medikų paskelbtoje publikacijoje. – Klinikinis ligos progresavimas labai primena SŪRS: tarkim, plaučių uždegimas paprastai diagnozuojamas pirmai ligos savaitei artėjant prie pabaigos arba tik prasidėjus antrai savaitei.“

Neprognozuojama ligos eiga

Vyresnio amžiaus suaugusieji, ypač sergantys kokiomis nors lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) ir diabetas, patenka į didesnės ligos pasunkėjimo rizikos grupę. Deja, kaip rodo ligšiolinė Singapūro medikų patirtis, sunkios ligos komplikacijos tikėtinos ir tada, jei pacientas iš pradžių buvo visiškai sveikas.

Li Wenliangas, 34-erių metų akių ligų gydytojas, vienas pirmųjų įspėjęs apie koronaviruso protrūkį Uhane, ne per seniausiai mirė, nors jam buvo skirta antikūnų, priešvirusinių preparatų, antibiotikų, užtikrintas deguonies tiekimas, o jo kraujas – perpumpuotas, prijungus dirbtinį kvėpavimo aparatą.


Gydytojas, galėjęs džiaugtis puikia sveikata iki užsikrėtė koronavirusu, iš pradžių kėlė nesunkaus ligonio įspūdį, tačiau kai prasidėjo plaučių uždegimas, reikalai komplikavosi ir po poros dienų jis mirė. Šiais pastebėjimais pasidalijo Linfa Wangas, vadovaujantis Singapūro Duke-NUS medicinos mokykloje vykdomai infekcinių ligų programai.

COVID-19 pacientams būdingas uždegiminių procesų modelis labai primena 1918-aisiais prasiautusio, tikrą pandemiją sukėlusio ispaniškojo gripo simptomatiką, sakė medicinos profesorius emeritas Gregory A. Polandas, studijuojantis infekcines ligas ir besidarbuojantis molekulinės farmakologijos bei eksperimentinės terapijos srityse Mayo klinikoje Ročesteryje, Minesotoje.

„Jei tik prasideda infekcija, prasideda ir kova, – sakė G. A. Polandas per telefonu duotą interviu. – Ir ta kova yra tarp to, ką geba kenksmingas virusas, ir to, ką geba organizmas, bandydamas tą virusą įveikti.“

Silpni simptomai

Praeitą mėnesį Kinijoje mirusio penkiasdešimtmečio atvejį nagrinėję medikai išsiaiškino, kad iš pradžių dėl COVID-19 vyrą šiek tiek krėtė drebulys ir kamavo sausas kosulys, bet šiaip jo būklė buvo patenkinama – jis netgi jautėsi darbingas. Deja, devintą ligos dieną jį teko hospitalizuoti dėl nusilpimo ir dusulio.

Vyrui buvo skirta aibė priešbakterinių ir imuninę sistemą moduliuojančių medikamentų.

Po penkių dienų jis mirė dėl plaučių pažeidimų, primenančių SŪRS ir MERS (Artimųjų Rytų respiracinis sindromas) padarinius. Atlikus kraujo tyrimą buvo nustatytas pernelyg didelis tam tikrų su infekcija kovojančių ląstelių aktyvumas, iš dalies lėmęs stiprų imuninės sistemos sutrikdymą.

Vyro ligos eiga buvo aprašyta medicinai skirtame žurnale „The Lancet“, vasario 16 d. pasirodžiusioje Pekino 301 ligoninės gydytojų parengtoje publikacijoje.

Vertėtų užsiminti apie vieną ginčus keliantį gydytojų sprendimą. Dukart per dieną vyrui buvo skiriama po 80 miligramų metilprednizolono. Tai yra imunitetą slopinantis kortikosteroidinis vaistas, Kinijoje įprastai skiriamas sunkios būklės pacientams, nors, anot PSO, remiantis ankstesniais MERS, SŪRS ir gripo atvejų tyrimais, jis yra siejamas su užsitęsusiu virusų išskyrimu.

Kortikosteroidus gydytojai rekomendavo kartu su dirbtiniu plaučių vėdinimu, paprastai atliekamu ypač sunkių ligų atvejais, siekiant išvengti mirtį sukeliančios komplikacijos – ūmaus kvėpavimo sutrikimo sindromo.

Čia aptariamu atveju buvo skirta ne mažiau kaip dvigubai didesnė dozė nei ta, kuri yra laikoma rekomenduotina sindromo ištiktiems arba kitokių respiracinių simptomų turintiems pacientams, nurodė Reedas Siemieniukas, terapeutas ir sveikatos tyrimų metodologas iš McMasterio universiteto Hamiltone, Ontarijo provincijoje.

„Turint omenyje kylančią riziką, peršasi išvada, kad kortikosteroidai galėjo sukelti daugiau žalos nei duoti naudos, – sakė R. Siemieniukas. – Negalėčiau leisti pacientui numirti neišmėginęs steroidų, bet būtinai palaukčiau, kol jo būklė ypač pablogės.“