Anot Fathio Bashaghos, Tripolyje veikiančios administracijos vidaus reikalų ministro, šalies vyriausybė pasiūlė įsteigti bazę po to, kai JAV gynybos sekretorius Markas Esperis išdėstė planus apriboti JAV karines pajėgas žemyne ir daugiau dėmesio skirti jėgų dislokavimui pasauliniu mastu. F. Bashaghos vyriausybė yra įsitraukusi į mėnesius trunkančią kovą su pajėgomis, mėginančiomis užimti sostinę, kurioms vadovauja Khalifa Haftaras, remiamas Rusijos samdinių karių.
„Mums kyla daug klausimų dėl perdislokavimo, – „Bloomberg“ naujienų agentūrai duodamas interviu kalbėjo F. Bashagha. – Bet mes tikimės, kad į šį perdislokavimo procesą bus įtraukta ir Libija, idant neliktų laisvos vietos, kuria iškart pasinaudotų Rusija.“
Nafta turtinga valstybė pastaruosius metus tapo viena iš pagrindinių platformų, į kurią taikosi Rusija, siekdama sustiprinti savo įtaką regione. Per tūkstantį samdinių, dislokuotų Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinio, remia K. Haftaro vykdomą puolimą siekiant atkovoti šalies sostinę Tripolį iš tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės rankų.
F. Bashagha perspėjo, kad Rusijos sprendimas remti K. Haftarą yra dalis platesnio masto kovos dėl įtakos.
„Rusų nėra Libijoje tik dėl K. Haftaro, – sakė jis. – Libijoje, ir apskritai Afrikoje, jie laikosi didelių užmojų strategijos.“
Vartai į Afriką
M. Esperio planas atitraukti karius iš Afrikos pakurstė kritiką Kongrese; vienuolika įstatymų leidėjų, vadovaujamų demokrato, Atstovų Rūmų ginkluotųjų tarnybų komiteto vicepirmininko Anthonio Browno, pažymėjo sausį rašytame laiške, esą Rusija bei Kinija investuoja į žemyną, siekdamos sustiprinti savo įtaką regione.
Respublikos senatorius Lindsey Grahamas, vienas iš svarbiausių prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkų, buvo vienas iš dvipartinės įstatymų leidėjų grupės narių, kurie stojo prieš M. Esperį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose ir tvirtino neremsiantis plano, skelbė NBC.
Sausio pabaigoje M. Esperis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos neatitrauks visų savo karių iš Afrikos, bet pripažino, jog yra svarstoma nauja strategija, pagal kurią pasipriešinimas Rusijai bei Kinijai taptų prioritetu. Jungtinės Valstijos Afrikoje turi apie 6 000 karių, įskaitant ir tuos, kurie saugo diplomatų korpusą, rodo vieno gynybos pareigūno duomenys.
Kaip teigiama vasarį publikuotame Pentagono vyriausiojo generalinio inspektoriaus pareiškime, Rusijos veikla Libijoje ir Šiaurės Afrikoje kelia „rimtų iššūkių Jungtinėms Valstijoms ir jų partneriams“, kenkdama kariniams santykiams su regiono šalimis.
„Libija yra svarbi šalis Viduržemio regione: ji yra turtinga nafta, be to, didžiuojasi 1 900 kilometrų pakrante bei uostais, dėl ko Rusija ir renkasi ją kaip vartus į Afriką, – sakė F. Bashagha. – Jeigu Jungtinės Valstijos paprašys bazės, mes, kaip Libijos vyriausybė, neprieštarausime – siekdami kovoti su terorizmu bei organizuotu nusikalstamumu ir išlaikyti užsienio valstybes, kurios kišasi, per atstumą. Amerikiečių bazė nutiestų kelią į stabilumą.“
Išpuolis Bengazyje
Jungtinės Valstijos Libijoje nelaiko karių nuo praėjusių metų balandžio, kai ji išvedė savo pajėgas, generolui Khalifai Haftarui savo daliniams davus įsakymą žygiuoti Tripolio link.
Šalį drasko neramumai ir chaosas nuo 2011 metų, kai per JAV vadovaujamą ir NATO paremtą sukilimą buvo nuverstas ilgametis diktatorius Muammaras Gaddafis. Kitais metais džihadistų grupuotė užpuolė JAV konsulatą Libijos rytiniame Bengazio mieste, nukaudami Jungtinių Valstijų ambasadorių, Christopherį Stevensą.
2016 metais, duodamas interviu „Fox News“, tuometinis šalies prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad didžiausia jo klaida prezidento poste buvo ta, jog nesugebėta „parengti plano dienai po Libijos diktatoriaus Muamaro Kadhafio (Muamaro Kadafio) nuvertimo“, kai šalis nugrimzdo į chaosą ir buvo palikta viena kovoti su ekstremistais.
„Mes tikimės, kad Jungtinės Valstijos pajėgs nustumti šį apgailėtiną incidentą praeitin ir judėti toliau, – pareiškė F. Bashagha, kalbėdamas apie išpuolį prieš ambasadą. – Visi libiai dėl to apgailestauja. Tą padarė ne libių tauta, o nedidelė nusikaltėlių grupuotė.“
Nuo praėjusių metų balandžio šalies kontrolę pasidalijo K. Haftaro pajėgos, kurias taip pat remia Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai, ir Jungtinių Tautų (JT) pripažinta vyriausybė, kuriai karinę paramą teikia Turkija. Karas pakurstė Jungtines Valstijas išvesti savo kovos su teroristais kontingentą iš Tripolio, kuris gelbėjo kovoje prieš „Islamo valstybės“ (IS) kovotojus Afrikoje.
F. Bashagha perspėjo, kad ginklai, tiekiami į šalį, nepaisant Jungtinių Tautų ginklų embargo, gali nukeliauti į kaimyninį Egiptą, kur ginklai, kontrabandiniu keliu išvežti iš Libijos, pasiekia IS kovotojus Sinajaus pusiasalyje ir kaimyniniame Palestinos Gazos ruože.
