Straipsnis su antrašte „Ko nori Talibanas“ yra šio islamistų judėjimo aukščiausio lygio pareiškimas dėl kelis mėnesius trukusių derybų su Jungtinėmis Valstijomis. Manoma, kad artimiausiomis dienomis konflikto šalys gali pasirašyti susitarimą, pagal kurį Vašingtonas galėtų pradėti išvesti savo karius, užbaigdamas ilgiausio karą per Amerikos istoriją.
Taip pat manoma, kad tai yra pirmas kartas, kai Sirajuddinas Haqqani – taip pat vadovaujantis Haqqani kovotojų grupuotei, JAV laikomai teroristine organizacija ir keliančiai kone didžiausią grėsmę afganų ir Vašingtono vadovaujamoms NATO pajėgoms Afganistane – parašė tokį ilgą pareiškimą anglų kalba.
Anksčiau jis daugiausia skleisdavo savo mintis per retus garso pranešimus, dažniausiai skelbtus puštūnų kalba. Vėliausias jų buvo paskelbtas Talibano svetainėje 2017 metų berželį.
Straipsnyje S. Haqqani pakartoja daugelį Talibano per derybas išsakytų pozicijų, įskaitant pažadą gerbti „Islamo suteikiamas“ moterų teises. Kaip pažymi daugelis apžvalgininkų, problema yra ta, kad judėjimas vadovaujasi itin griežta Korano interpretacija.
Gruopuotės, per karą liūdnai pagarsėjusios daugybe brutalių išpuolių, dažnai vykdomų mirtininkų sprogdintojų, lyderis pareiškė esąs „įsitikinęs, kad žudymas ir žalojimas turi liautis“.
Talibanas nuo 2018 metų veda tiesiogines derybas su JAV dėl susitarimo, pagal kurį Vašingtonas pradėtų savo karių išvedimą iš šalies mainais į kovotojų suteiktas saugumo garantijas ir pažadą pradėti taikos derybas su Kabulo vyriausybe.
Susitarimas gali būti pasiektas jau vasario 29 dieną, nors oficialiai jo data dar nepaskelbta.
„Ruošiamės pasirašyti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis ir esame visiškai įsipareigoję laikytis kiekvienos jo nuostatos raidės ir dvasios“, – rašo S. Haqqani.
Tačiau jis taip pat pripažįsta, kad ši grupuotė „supranta susirūpinimą ir (kylančias) abejones“ dėl bet kokio galimo Talibano sugrįžimo į valdžią.
Daugelis afganų reiškia pasipiktinimą, kad yra nušalinti nuo šių derybų, ir nenori sugrįžti į laikus, kai juos valdė represinis talibų režimas. Tačiau daugelis kitų tiesiog nori saugumo ir laukia, kad baigtųsi smurtas.
„Mano atsakymas į tokį susirūpinimą yra toks: viskas priklausys nuo sutarimo tarp afganų“, – rašoma straipsnyje. Pasak S. Haggani, Talibanas yra pasirengęs susitarti dėl „naujos, įtraukiančios politinės sistemos, kurioje bus išgirstas kiekvienas afganas ir nė vienas afganas nesijaus atstumtas“.
Nerimas, kad Afganistanu gali naudotis užsienio karinės grupuotės, siekiančios „kelti grėsmę regiono ir pasaulio saugumui“, yra „perdėtas“, rašo S. Haggani.
JAV pajėgos įsiveržė į Afganistaną 2001 metais po rugsėjo 11-osios atakų prieš Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną. Juos surengė tuomet Talibano valdomame Afganistane prieglobstį radusi teroristų grupuotė „al Qaeda“.
Vienas iš įsipareigojimų, kuris, kaip manoma, bus numatytas susitarime, yra Talibano pažadas užrausti bet kokias užsienio kovotojų grupuotes Afganistane.
Jau seniai įtariama, kad Haggani kovotojai turi ryšių su Pakistano tarpžinybine žvalgybos agentūra (ISI), o Sirajo tėvas Jalaluddinas įtariamas palaikė artimus ryšius su „al Qaeda“ lyderiu Osama bin Ladenu.