Po bemiegės nakties išblyškusi Jelena Zacharenko stovėjo prie Ciuriche esančio pastato durų. Kitoje durų pusėje jos laukė Jurijus Garavskis, buvęs Vidaus reikalų ministerijos specialiųjų pajėgų komandos SOBR darbuotojas. „Niekada nemaniau, kad sutiksiu žmogų, susijusį su mano tėvo žmogžudyste“ – švelniu balsu tarė J. Zacharenko.

Gruodį J. Garavskis „Deutsche Welle“ pasakojo, kad 1999-aisiais jis drauge su kitais SOBR agentais pagrobė ir nužudė tuometinį Baltarusijos vidaus reikalų ministrą J. Zacharenką. Be to, jie taip pat buvo atsakingi už Centrinės rinkimų komisijos pirmininko Viktoro Gončaro ir verslininko Anatolijaus Krasovskio žūtis. Visi trys buvo ir šiandien šalį tebevaldančio prezidento Aleksandro Lukašenkos oponentai. Bylų tyrimai nebuvo užbaigti, o J. Zacharenka niekada nebuvo paskelbtas mirusiu.

Perskaičiusi J. Garavskio pareiškimą, J. Zacharenko panoro su juo susitikti. „Trokštu pažvelgti jam į akis ir pajusti, ar jis sako tiesą“, – teigė moteris. J. Zacharenko šeima baiminosi, kad jos tėtis galėjo būti nužudytas, o jo kūnas – sukapotas dalimis.

Aktyvistai reikalauja teisingumo dėl Jurijaus Zacharenkos nužudymo

J. Zacharenko, kuriai dabar yra 44 metai, pradingus tėvui drauge su seserimi, motina ir sūnumi paprašė prieglobsčio Vokietijoje. Čia jie gyvena 20 metų. J. Zacharenko sakė sieksianti išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko. „Tada mano siela nurims“, – sakė moteris.

Ji teigė, kad susitikimas su J. Garavskiu atrodė esąs vienintelis būdas išsiaiškinti tiesą. „Aš nemėginsiu apeliuoti į jų sąžinę. Nekilsiu į kovą prieš jį. Žinau, kad jis papuolė į policijos aparato sūkurį. Kelio iš ten nebuvo – aš jo nekaltinu“, – aiškino moteris.

Vidaus reikalų ministras pastebėjo, kad yra sekamas. Jis savo šeimai pasakojo, jog sykį tyčia nuvažiavo į akligatvį, sustojo, išlipo, nuėjo prie už jo sustojusio automobilio, atidarė duris ir jį sekusiam jaunuoliui tarė: „Vaikinai, prastai dirbate“.

J. Garavskis sakė girdėjęs apie šį nutikimą. „Vaikinai“ – jo kolegos – apie jį pasakojo prieš du dešimtmečius.

Pabėgimas į Švecariją

J. Garavskis, kuriam dabar yra 41 metai, vaikšto pastebimai šlubčiodamas. Jis sakė besidžiaugiantis, kad po Minske patirto eismo įvykio apskritai gali vaikščioti. Vyriškis įsitikinęs, jog tokiu būdu mėginta jį nutildyti. Avarijoje sužalotą klubą operavo Šveicarijoje, į kurią jis pabėgo 2018-ųjų pabaigoje. J. Garavskis viliasi čia gauti prieglobstį. Jo teigimu, pareigūnai abejoja jo dalyvavimu žmogžudystėse ir šią istoriją laiko trileriu.
Aktyvistai reikalauja teisingumo dėl Jurijaus Zacharenkos nužudymo

Iš pradžių J. Garavskis nenorėjo susitikti su J. Zacharenko. Jis baiminosi, kad ministro duktė jį užsipuls. Tačiau pasižiūrėjęs „Deutsche Welle“ dokumentinį filmą, kuriame J. Zacharenko sako kaltinanti ne J. Garavskį, o sistemą, kuriai jis tarnavo, J. Garavskis persigalvojo.

„Tada man buvo 20 metų. Aš nebuvau jos tėvo žmogžudystės iniciatorius“, – sakė J. Garavskis, pridūręs, kad buvo tik sraigtelis sistemoje.

Susitikimas įvyko dienraščio „Neue Zürcher Zeitung“ biure. J. Zacharenko J. Garavskiui pasakė norinti sužinoti viską apie sekimą, pagrobimą ir žmogžudystę. „Jūs esate paskutinis žmogus, matęs mano tėvą. Aš jumis pasitikiu“, – pasakė J. Zacharenko.

J. Garavskis papasakojo J. Zacharenko, kad jos tėvas buvo sučiuptas, surakintas antrankiais ir nutemptas į automobilį. Jis prisiminė, jog kelionės metu niekas nekalbėjo, tik grojo radijas. SOBR įkūrėjas pulkininkas leitenantas Dmitrijus Pavličenka galiausiai paleido dvi kulkas, kurios atėmė vidaus reikalų ministro gyvybę. Jo kūnas buvo suvyniotas į klijuotę, paguldytas į bagažinę ir nugabentas į krematoriumą.

„Jis, kaip ir V. Gončaras ir A. Krasovskis, atgulė veidu į žemę. Visi jie buvo nušauti į nugarą“, – pasakojo J. Garavskis.

J. Zacharenko klausėsi jo pasakojimo. Po dviejų valandų J. Garavskis paprašė padaryti pertrauką ir sunkiai atsistojo – po ilgo sėdėjimo juto skausmą. Jis A. Zacharenko parodė žemėlapį ir paaiškino: „Štai čia – Vološčinos šaudykla, čia – privažiavimas, o ten – kelias, kur jūsų tėvas buvo nužudytas“.

Aktyvistai reikalauja teisingumo dėl Jurijaus Zacharenkos nužudymo

Beribė kaltė

Visko, ko tik nori J. Garavskio pasiklausti galėjusi J. Zacharenko sakė tikinti, kad šis sako tiesą. Bet susitikimas sielos ramybės jai neatnešė. Dėl išgirstų tėčio mirties detalių ją apėmė gilus liūdesys.

„Pažvelgiau į jo akis, jis pažvelgė į manąsias, ir aš išvydau beribę kaltę“, – sakė J. Zacharenko. Ji teigė besivilianti, kad J. Garavskis liudys teisme.

„Suprantu, jog esu tėvo, vyro ir sūnaus žudikas“, – po susitikimo lauke prisidegdamas cigaretę sakė J. Garavskis.

„Aš esu pavargęs ir emociškai išsunktas“, – sakė J. Garavskis. Jis galisi, kad nepamena visų detalių, pavyzdžiui, kokius drabužius J. Zacharenka tuo metu vilkėjo.

J. Garavskis sakė norintis liudyti ir yra pasirengęs atlikti bausmę kalėjime, tačiau jokiomis aplinkybėmis negali to daryti Baltarusijoje – ten jis baiminasi dėl savo gyvybės.