„Šalys turėtų saugotis autoritariškų režimų, dalijančių tuščius pažadus. Jie augina korupciją, priklausomybę“, – sakė M. Pompeo kalboje diplomatams ir verslo lyderiams Jungtinių Tautų ekonominėje komisijoje Afrikai, įsikūrusioje Etiopijos sostinėje Adis Abeboje.

„Jos rizikuoja, kad klestėjimo, suverenumo ir pažangos, kurių Afrikai labai reikia ir kurių ji labai trokšta, nebus“, – pabrėžė M. Pompeo.

Savo kalboje jis tiesiogiai nepaminėjo Kinijos – Afrikos didžiausios prekybos partnerės. Tačiau analitikai prieš jo kelionę prognozavo, kad jis bandys girti JAV kaip alternatyvų investicijų šaltinį.

Trečiadienį M. Pompeo išvardijo JAV kompanijas, veikiančias trijose jo aplankytose Afrikos valstybėse: „Bechtel“ Senegale, „Chevron“ Angoloje ir „Coca-Cola“ Etiopijoje.

Jis taip pat gyrė bendrai laisvąją rinką ir kritikavo ankstesnius „žlugusius socialistinius eksperimentus“ tokiose šalyse kaip Zimbabvė ir Tanzanija.

JAV valstybės sekretorius taip pat kritikavo siūlomą konstitucijos pataisą Pietų Afrikoje, pagal kurią privačią nuosavybę būtų galima nusavinti be kompensacijos. Šiuo planu siekiama kovoti su nelygybe, likusia nuo apartheido laikų.

Ši pataisa būtų „pražūtinga tai ekonomikai ir, visų svarbiausia, Pietų Afrikos žmonėms“, pabrėžė M. Pompeo, kuris vėliau išvyko į Rijadą.

Nevienareikšmiška žinia


M. Pompeo bandymams išdėstyti pozityvią JAV ir Afrikos bendradarbiavimo viziją kenkia iki šiol vykdyta prezidento Donaldo Trumpo politika šio žemyno atžvilgiu, sako analitikai.

Kritikai atkreipia dėmesį į D. Trumpo 2018 metų išsakytas didelio atgarsio sulaukusias pastabas, kai jis pavartojo nepadorų žodį Afrikos ir neturtingesnėms Vakarų pusrutulio valstybėms, kurių piliečiai migruoja į JAV, apibūdinti.

Vašingtonas šiuo metu svarsto, ar sumažinti savo karių kontingentus Afrikoje, be to, JAV neseniai sugriežtino vizų išdavimo taisykles daugiausiai gyventojų turinčiai Afrikos valstybei Nigerijai, taip pat – Tanzanijai, Sudanui ir Eritrėjai.

„Pompeo tikriausiai nepanaikins žalos, kurią padarė Trumpo administracijos kelionių draudimai, siūlomi biudžeto apkarpymai ar nepagarbūs prezidento komentarai apie regioną“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Afrikos studijų direktorius Juddas Devermontas.

Tačiau Afrikos lyderiai vis tiek „sveikins labai pavėluotą jo pasižadėjimą ir kiek galėdami sutelks dėmesį į pozityvius dalykus“, sakė J. Devermontas.

Vis dėlto tokios šalys kaip Etiopija turėjo naudos iš Kinijos dalyvavimo, ir tai mažins M. Pompeo žinios įtaigumą, sakė etiopų politikos analitikas Abel Abate Demissie.

„Nepaneigiama, kad Kinijos investicijos buvo gan svarbios daug metų išlaikant Etiopiją kaip vieną sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų“, – sakė analitikas.

Jis pridūrė, kad daug kinų pinigų teko tokiems apčiuopiamiems projektams kaip keliai ir pastatai, o Amerikos pinigai dažniau nukreipiami į „mažiau matomas“ sritis, tokias kaip švietimas ir sveikatos apsauga.

„Faktas, kad Kinijos paskolos ir, kartais, subsidijos, turi mažiau biurokratijos, taip pat daro ją gan parankią Etiopijai ir visai Afrikai“, – sakė Abel Abate Demissie.

Kinija pumpavo pinigus ir paskolas infrastruktūros projektams visame Afrikos žemyne.

Tačiau Pekinas sulaukė kritikos – kurią neigia – kad Kinija apkrauna neturtingas šalis skolomis, siurbia gamtinius išteklius ir palieka nuniokotą aplinką.

M. Pompeo trečiadienį tvirtino, kad D. Trumpas labai nori vaidinti didesnį vaidmenį Afrikoje.

„Turėtumėte žinoti vieną dalyką apie mūsų prezidentą – mano viršininką... Turėtumėte žinoti, kad jam patinka sandoriai“, – sakė jis, priversdamas auditoriją nusijuokti.

„Jis nori, kad tarp Jungtinių Valstijų ir šalių visoje Afrikoje vyktų daugiau dalykų“, – sakė M. Pompeo.