Tai buvo padaryta praėjus keturioms savaitėms po Berlyne įvykusio viršūnių susitikimo Libijos klausimu, po kurio buvo įvykdyta naujų embargo pažeidimų, pranešė Vokietijos ir Jungtinių Tautų pareigūnai.

Sausio 19 dieną Berlyne vykusį susitikimą kartu organizavusios Vokietija ir Jungtinės Tautos Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose surengė užsienio reikalų ministrų ir kitų pareigūnų iš daugiau nei tuzino šalių susitikimų, siekdamos suaktyvinti pastangas nutraukti išorinę karinę paramą Libijoje kariaujančioms pusėms.

Tarp tokių šalių buvo penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės bei Italija, Rusija, Turkija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Sekmadienio susitikimas oficialiai davė pradžią tarptautinio tolesnio darbo komiteto Libijos klausimu veiklai. Kitas jo susitikimas kovą įvyks Romoje.

Per viršūnių susitikimą Berlyne dalyviai sutarė gerbti ginklų embargą, nutraukti karinę paramą Libijoje kariaujančioms pusėms ir skatinti jas siekti plataus masto paliaubų.

Tačiau Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad susitarimo sąlygos buvo ne kartą pažeistos, nes ginklai ir toliau tiekiami, o kovų daugėja.

Sekmadienį dalyviai „aptarė apgailėtinus ginklų embargo pažeidimus, dar kartą įsipareigojo prisidėti prie jo įgyvendinimo ir pasveikino pažangą, susijusią su efektyvesne embargo stebėsena“, nurodoma Vokietijos ir JT pareiškime.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) sakė, kad apie pastaruoju metu vykdytus pažeidimus buvo kalbėta „labai atvirai“.

„Buvo išsakytos labai skirtingos nuomonės, kodėl taip vyksta, tačiau visi sutiko, jog mūsų pasirinktas kelias – atskirti konflikte dalyvaujančias šalis nuo jų rėmėjų – tebėra vienintelis daug žadantis kelias siekiant nutraukti pilietinį karą Libijoje“, – žurnalistams sakė ministras.

Padėtis Libijoje yra sudėtinga nuo 2011 metų, kuomet per pilietinį karą buvo nuverstas ir vėliau nužudytas ilgametis diktatorius Moammaras Gadhafi. Šiuo metu sostinę Tripolį ir kai kuriuos vakarinius šalies rajonus kontroliuoja silpna JT pripažįstama vyriausybė, kurią remia Turkija, neseniai į Libiją pasiuntusi tūkstančius karių, o taip pat – kiek mažiau – Kataras ir Italija bei vietos sukarintos grupuotės.

Kitoje barikadų pusėje yra Libijos rytinę dalį kontroliuojanti generolo Khalifos Haftaro vadovaujama konkuruojanti vyriausybė, nuo praėjusių metų balandžio siekianti perimti Tripolio kontrolę. Ją remia Jungtiniai Arabų Emyratai, Egiptas, Prancūzija ir Rusija.

Po Berlyno susitikimo priešingų pusių Libijoje atstovai susitiko Ženevoje tartis dėl paliaubų. Pirmasis derybų ratas baigėsi be susitarimo, tačiau, anot H. Maaso, antrasis derybų ratas Ženevoje įvyks jau ateinantį antradienį.

Taip pat Jungtinės Tautos ketina Ženevoje po dešimties dienų surengti pirmąjį „visus įtraukiantį Libijos politinį forumą“, tačiau JT pasiuntinio Libijai pavaduotoja Stephanie Williams pažymėjo, kad padėtis šalyje „kelia didžiulį susirūpinimą“.

Jos teigimu, trapios paliaubos „kabo ant plauko, nes jau įvykdyta per 150 pažeidimų“.