Vašingtonas ir talibų sukilėliai ilgiau nei metus derasi dėl susitarimo, kuris atvertų kelią tūkstančių amerikiečių karių išvedimui iš Afganistano. Mainais iš talibų reikalaujama įvairių saugumo garantijų ir įsipareigojimo pradėti tiesiogines derybas su Kabulo vyriausybe.

Antradienį vakare A. Ghani socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė virtinę žinučių, kuriose pranešė, kad jam paskambinęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo informavo jį apie padėtį Dohoje vykstančiose derybose.

„Šiandien man buvo malonu sulaukti @SecPompeo skambučio. Buvau informuotas, kad taikos derybose su Talibanu pasiekta pastebimos pažangos“, – parašė prezidentas savo oficialioje tviterio paskyroje.

„Sekretorius mane informavo apie Talibano pasiūlymą dėl reikšmingo ir ilgalaikio smurto sumažinimo“, – rašė jis.

Talibano šaltinis Pakistane naujienų agentūrai AFP sakė, kad trečiadienį JAV ir sukilėlių derybininkai vėl susitiks Dohoje.

Dienraštis „The New York Times“, remdamasis amerikiečių ir afganų pareigūnais, pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė sąlyginį pritarimą susitarimui su Talibanu.

JAV ir Talibanas pernai spalį buvo per žingsnį nuo susitarimo, tačiau D. Trumpas paskutinę minutę atsisakė jį patvirtinti, savo sprendimą argumentuodamas nesiliaujančiais talibų išpuoliais.

Pasak „The New York Times“, JAV prezidentas galutinai pritars susitarimui tik tuo atveju, jei Talibanas „vėliau šį mėnesį bent septynias dienas susilaikys nuo smurto“. Talibų šaltinis Pakistane patvirtino, kad judėjimas su tuo sutiko.

Anot šaltinio, iš esmės tai bus paliaubos, tačiau šio žodžio vengiama dėl įvairių „komplikacijų“.

Nepaisant vykstančių derybų, Afganistaną toliau krečia kruvinas konfliktas. Kaip rodo neseniai vienos JAV vyriausybės priežiūros institucijos paskelbti duomenys, paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo užfiksuotas rekordinis susirėmimų skaičius.

Pabėgėlių stovyklose Pakistane įsikūrę afganai smarkiai abejoja, kad susitarimas galėtų užtikrinti realią taiką.

60-metis Hazratas Hussainas įspėjo, kad pasitraukus amerikiečių kontingentui Afganistanas tikriausiai nugrimstų į pilietinio karo liūną, kaip nutiko 1989-aisiais, kai buvo išvestos sovietų pajėgos.

„Žmonės bijo vidaus kovų ir naujo karo“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP Pakistano šiaurės vakarinio Pešavaro miesto prieigose įsikūrusioje stovykloje.

Vasario 4 dieną savo metiniame pranešime Kongresui D. Trumpas pakartojo savo pažadą išvesti amerikiečių karius iš Afganistano.

„Dirbame, kad pagaliau užbaigtume ilgiausią Amerikos karą ir sugrąžintume mūsų karius namo“, – sakė jis, išreikšdamas pritarimą deryboms su Talibanu.

NATO vadovas sveikina pažangą Afganistano taikos procese

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį sveikino pranešimus apie pažangą JAV ir Talibano derybose dėl amerikiečių karių išvedimo iš Afganistano, tačiau įspėjo, kad kovotojų smurto mastas turi sumažėti.

„Sveikintume bet kokius žingsnius, kurie padėtų sumažinti smurto mastą“, – sakė J. Stoltenbergas, atvykęs susitikti su NATO šalių gynybos ministrais, kurie ketvirtadienį aptars Aljanso mokymo ir paramos misiją Afganistane.

Dienraštis „The New York Times“, remdamasis amerikiečių ir afganų pareigūnais, pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekiantis užbaigti ilgiausią Amerikos karą, išreiškė sąlyginį pritarimą susitarimui su Talibanu.

Tačiau pažanga labai trapi – antradienį mirtininko sprogdintojo surengtas išpuolis Kabule dar kartą parodė, kad smurto grėsmė nesumažėjo.

J. Stoltenbergas įspėjo, kad džihadistai privalo vykdyti savo pažadus.

„Talibanas turi parodyti realų norą ir pasirengimą sumažinti smurto mastą, kad būtų sudarytos sąlygos pažangai siekiant ilgalaikės ir tvarios taikos Afganistane“, – sakė NATO vadovas.

De facto paliaubos leistų amerikiečiams pradėti savo kontingeno išvedimą iš Afganistano. Šiuo metu šalyje yra apie 12–13 tūkst. JAV karių.

JAV ir Talibanas pernai spalį buvo per žingsnį nuo susitarimo, tačiau D. Trumpas paskutinę minutę atsisakė jį patvirtinti, savo sprendimą argumentuodamas nesiliaujančiais talibų išpuoliais.