Po penkerių ekonominio sąstingio metų „Vieningoji Rusija“ visuomenės apklausose sulaukia istoriškai žemo palaikymo. Taigi Kremliui kyla uždavinys: kaip išlaikyti partijos konstitucinę superdaugumą žemesniuosiuose parlamento rūmuose, nesiimant taktikos, praeityje pakursčiusios protestus dėl masinio balsų klastojimo.
Pasak trijų vyriausybei artimų žmonių, prezidentas tikisi, jog naujasis ministras pirmininkas Michailas Mišustinas sužadins bent trumpalaikį ekonomikos pakilimą, kurio pakaktų norint pakelti gyvenimo lygį – ir dėl to valdžios institucijos galėtų skinti laurus artėjančiuose Valstybės Dūmos rinkimuose.
„Putinas surinko kabinetą, kuris bus siejamas su augimo paspartėjimu, – situaciją komentuoja Michailas Dmitrijevas, ekonomistas, teisingai numatęs didžiausius protestus prieš V. Putino valdžią 2011 ir 2012 m. – Valdžia kuo puikiausiai žino, kad turi vos 18 mėnesių iki rinkimų.“
V. Putinas, ilgiausiai einantis Kremliaus lyderio pareigas nuo Josifo Stalino laikų, 2024 m. privalės pasitraukti iš prezidento posto, kad išvengtų termino apribojimų pažeidimo. Sausio 15 d. jis pranešė apie plataus masto konstitucijos pakeitimus ir privertė atsistatydinti ilgametį ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą.
Konstitucijos pakeitimai, kurie gali būti patvirtinti jau balandžio mėnesį, apribotų prezidento įgaliojimus ir sustiprintų Dūmos valdžią.
Jie taip pat suteiktų naują galią Valstybės tarybai – šiuo metu patariamajam organui, kuriam vadovauja V. Putinas ir kuris galėtų tapti priemone jam ir toliau valdyti Rusiją, kai paliks Kremliaus postą.
Augimo šuolis
Vyriausybės susitikime su V. Putinu Andrejus Belousovas, naujasis Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, pažadėjo pasirūpinti „rimta likvidumo injekcija“ ekonomikai. Iš Nacionalinio gerovės fondo kasmet bus skiriama apie 300 mlrd. rublių (4,7 mlrd. dolerių), o vyriausybė glaudžiai bendradarbiaus su centriniu banku, kad išvengtų infliacijos šuolio, sakė jis.
Kai kurie pareigūnai tikisi, jog metinis ekonomikos augimas 2020–2021 m. paspartės net iki 2,5 proc. nuo vos 1,3 proc. pernai, kai šalis išgyveno lėčiausią augimą per trejus metus. Neskaitant ankstesnės vyriausybės išlaidų padidinimo ir nuo birželio mėnesio šešis kartus iš eilės centrinio banko sumažintų palūkanų normų, Rusijos ekonomiką pastiprins šviežia valstybės lėšų injekcija, kuri šiais metais turėtų siekti 34 mlrd. dolerių.
Ankstesnė vyriausybė galėjo pasigirti didžiausiu biudžeto pertekliumi per dešimtmetį, tačiau nepadarė bemaž jokios pažangos įgyvendinant vadinamuosius nacionalinius projektus – 400 mlrd. dolerių vertės investicijų į infrastruktūrą planą, kuriuo paremta visa paskutiniosios V. Putino kadencijos vidaus darbotvarkė.
„Nereikia būti ypatingai gudriam, kad prognozuotum didesnį ekonomikos augimą“ pasikeitus politikai, pažymi Maskvos „Renaissance Capital“ ekonomistė Sofija Donec, kurios prognozės 2020 m. yra vienos optimistiškiausių.
Rinkimų rizika
Neblizgančios prognozės „Vieningajai Rusijai“ 2021 m. rugsėjo mėnesio rinkimuose gali kliudyti V. Putino planams, potencialiai atimdamos iš jo du trečdalius daugumos, kurios jam reikės norint įgyvendinti bet kokius tolesnius pagrindinių šalies įstatymų pakeitimus.
Kadangi partijos reitingai svyruoja ties apytikriai trečdaliu, Kremlius apsvarstė galimybę pakeisti 450 vietų įstatymų leidybos struktūrą, suteikiant paspirtį „Vieningosios Rusijos“ perspektyvoms. Tai reikštų, kad pagal partijų sąrašus išrinktų deputatų dalis sumažėtų perpus iki 25 proc., o likusi dalis atstovautų vietiniams rajonams, kur daugelis Kremlių palaikančių kandidatų dalyvauja kaip nepriklausomi asmenys, siekdami išvengti tapatinimo su „Vieningąja Rusija“ stigmos.
Šis variantas kol kas nėra svarstomas, teigė vienas Kremliui artimas asmuo. Toks žingsnis veikiausiai neatneštų valdančiajai partijai palaikymo, kurio ji tikisi 2021 m. rinkimuose, spalio mėnesio ataskaitoje rašė su Kremliumi bendradarbiaujantis Socioekonominių ir politinių tyrimų fondo institutas. Dabartiniame parlamente partija užima 341 vietą, nors per paskutiniuosius 2016 m. rinkimus sulaukė tik 54 proc. palaikymo.
Kremlius skaičiuoja, kad naujasis kabinetas, pilnas didesnių valstybės išlaidų šalininkų ir demonstruojantis puikius ekonominius rezultatus, ir toliau išlaikys Dūmą V. Putino rankose, teigė du vyriausybei artimi asmenys.
Nelengva kova
„Galime nesulaukti dar vieno šanso“ investuoti šitokiu mastu, pareiškė V. Putinas vyriausybei. „Per ateinančius metus, o gal ir dešimtmečius, mums gali nebepavykti sukaupti šitokios pinigų sumos nacionalinių plėtros tikslų įgyvendinimui“, – sakė jis.
„Vieningosios Rusijos“ laukia nelengva kova. V. Putino palaikymo reitingai, nors ir aukšti pagal Vakarų standartus, susvyravo po 2018 m. sprendimo pailginti pensinį amžių ir padidinti pridėtinės vertės mokestį.
Kaltinimai dėl masinio balsų klastojimo 2011 m. parlamento rinkimuose kartu su V. Putino sprendimu po ketverių metų ministro pirmininko poste grįžti į prezidento kėdę metė didžiausią iššūkį jo valdymui nuo tada, kai jis 2000 m. atėjo į valdžią, o prie protestų prisijungė šimtai tūkstančių Rusijos žmonių.
Protestų atsinaujinimas Maskvoje praėjusią vasarą, kai opozicijos kandidatams buvo uždrausta dalyvauti miesto tarybos rinkimuose, Kremliuje nuaidėjo pavojaus varpais, signalizuodamas apie naujus galimus neramumus dėl bet kokio suvokto Dūmos rinkimų klastojimo, teigė vienas Rusijos lyderiui artimas asmuo.
„Svarbiausia – kelti ekonomiką ir mažinti socialinę įtampą, – pažymi Maskvoje įsikūrusio Politinės informacijos centro vadovas Aleksejus Muchinas. – Mišustino vyriausybei teks apdairiai išleisti savo aukso puodą.“
