Trečioji didžiausia euro zonos ekonomika jau seniai susiduria su bendrojo vidaus produkto (BVP) stagnacija, žemu produktyvumu ir didele viešojo sektoriaus skola.
Sausio mėnesį Italijos centrinis bankas paskelbė prognozes, pagal kurias BVP augs 0,5 proc. 2020 m., 0,9 proc. – 2021 m. ir 1,1 proc. – 2022 m. Tačiau centrinio banko vadovas dabar sako, kad tokios prognozės gali būti pernelyg optimistiškos.
Dalyvaudamas finansų rinkų operatoriams skirtoje „ASSIOM Forex“ konferencijoje Brešos mieste, I. Visco pareiškė, kad šiai prognozei gresia pastebima ekonomikos lėtėjimo rizika.
Pasak jo, dar lėtesnį augimą gali lemti geopolitinė įtampa, nežinomybė santykiuose tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos po „Brexito“ bei galimi ekonominiai koronaviruso padariniai Italijai.
Prieš savaitę Italija paskelbė, kad paskutinį 2019 m. ketvirtį, palyginti su trečiu ketvirčiu, Italijos BVP smuko 0,3 proc.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat praėjusią savaitę paskelbė savo prognozę, kad Italijos ekonomika augs lėčiau nei kitų ES šalių ir sieks 0,5 proc. 2020 m. bei 0,6-0,7 proc. kitais metais.
Be to, penktadienį reitingų agentūra „Fitch Ratings“ Italijai patvirtino „BBB“ kredito reitingą su neigiama perspektyva.
