Britanijoje buvo ir džiūgaujama, ir braukiamos ašaros, kai šalis, dažnai reikšdavusi nepasitenkinimą bloko politika, galiausiai tapo pirmąja jo nare, pasitraukusia iš organizacijos, įkurtos siekiant užtikrinti vienybę tarp Europos valstybių, patyrusių Antrojo pasaulinio karo siaubą.

Tūkstančiai žmonių, mojuojančių Britanijos vėliavomis, užplūdo Parlamento aikštę Londono centre, laukdami įsimintinosios „Brexito“ akimirkos 23 val. vietos (šeštadienį 1 val. Lietuvos) laiku. Tuo metu Briuselyje buvo vidurnaktis.

„Mes tai padarėm!“ – paskelbė buvęs Europos Parlamento narys Nigelas Farage'as (Naidželas Faradžas), daug metų agitavęs už išstojimą.

Minia tuo metu pradėjo giedoti valstybės himną.

„Brexito“ sutiktuvės vyko daugiausiai ramiai, nors vienas išstojimo šalininkas kiek anksčiau sudegino ES vėliavą.

Kita vertus, „Brexitas“ atskleidė gilius Britanijos visuomenės nesutarimus. Daugelis baiminasi padarinių nutraukus 47 metus gyvavusius glaudžius ryšius su artimiausiomis kaimynėmis.

Kai kurie proeuropietiškai nusiteikę žmonės, įskaitant daugelį iš Britanijoje gyvenančių 3,6 mln. ES šalių piliečių, šį įvykį paminėjo liūdnai budėdami, laikydami uždegtas žvakeles.

Pačioje Europos Sąjungoje „Brexitas“ išprovokavo apmąstymus apie bloko ateitį, kai buvo prarasta 66 mln. žmonių, tarptautinio masto diplomatijos galiūnė ir Londono Sičio įtaka finansų pasaulyje.

Ne pabaiga, o pradžia

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), tapęs „Brexito“ stovyklos veidu per istorinį 2016 metų referendumą dėl išstojimo, pripažino, kad tolesniame šalies „kelyje gali būti duobių“.

Tačiau jis sakė, kad Britanija gali pasiekti „stulbinamą sėkmę“.

Tuo metu, kai premjeras vadovavo privačiam pokyliui savo rezidencijoje Dauningo gatvėje, an gretimų sienų projektoriumi rodomas laikrodžio atvaizdas skaičiavo paskutines minutes iki „Brexito“.

Kreipdamasis į tautą per televiziją B. Johnsonas prognozavo „naują draugiško bendradarbiavimo erą“ santykiuose su ES, tai pat svarbesnį Britanijos vaidmenį pasaulio arenoje.

„Svarbiausias dalykas pasakyti šiąnakt – kad tai ne pabaiga, o pradžia“, – pabrėžė premjeras Dauningo gatvės iš anksto įrašytame vaizdo pranešime.

ES institucijos Briuselyje anksčiau penktadienį pradėjo nuėminėti Britanijos mėlynos, raudonos ir baltos spalvos vėliavas, ruošiantis žingsniu, kurį Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) „esminiu pokyčiu“ blokui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) kalbėjo apie „istorinį perspėjimo ženklą“, turintį paskatinti ES ir joje pasiliekančias 27 valstybes, turinčias daugiau kaip 440 mln. gyventojų, stabtelėti ir susimąstyti.

Britanijos išstojimas buvo patvirtintas šią savaitę per Europos Parlamente įvykusį emocingą balsavimą, po kurio atsistoję deputatai sudainavo „Auld Lang Syne“ – tradicinę škotišką atsisveikinimo dainą.

Vis tik artimiausiu metu Britanijos ir ES santykiai beveik nesikeis, nes išstojimo sutartimi buvo nustatytas 11 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurį dar būtų įmanoma pratęsti.

Iki gruodžio 31-osios britai galės laisvai dirbti ir keliauti po ES šalis, o Bendrijos valstybių piliečiai – Jungtinėje Karalystėje. Tačiau Britanijai nebebus atstovaujama bloko institucijose.

Tačiau teisiniu požiūriu Britanija nebėra bloko narė.

Nors dėl išstojimo sąlygų galiausiai pavyko susitarti, dabar Britanija turės vesti sudėtingas derybas dėl būsimų ryšių su ES, savo didžiausia prekybos partnere.

Abi pusės ketina pirmadienį išdėstyti savo derybų pozicijas.

„Norime geriausių įmanomų ryšių su Jungtine Karalystė, bet jie niekada nebus tokie patys geri kaip narystė“, – Briuselyje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Likit sveiki ir sėkmės“

Kelias iki šio momento buvo vingiuotas.

Britanija daug metų priešinosi įvairiems ES projektams. Šalis atsisakė įsivesti eurą ir prisijungti prie Šengeno laisvojo judėjimo erdvės, o euroskeptikai seniai skundėsi Briuselio biurokratija.

Susirūpinimas dėl masinės imigracijos „Brexito“ kampanijai suteikė papildomų degalų. Be to, per 2016-ųjų referendumą kai kurie pasinaudojo proga nubausti torių vyriausybę už daug metų vykdytą viešųjų išlaidų karpymo politiką.

Vis dėlto plebiscito rezultatas tapo dideliu sukrėtimu.

Po referendumo kilo politinė sumaištis, vedusi į kelerius metus trukusius tulžingus ginčus, paralyžiavusius parlamento darbą ir privertusius atsistatydinti premjerų Davido Camerono (Deivido Kamerono) ir Theresos May (Terezos Mei) vyriausybes.

B. Johnsonas užbaigė šį chaosą, gruodį laimėjęs triuškinamą pergalę per pirmalaikius parlamento rinkimus, suteikusius jam balsų daugumą, reikalingą „Brexito“ susitarimui ratifikuoti.

Tačiau britai išliko susiskaldę ne mažiau nei prieš beveik ketverius metus, kai 52 proc. nubalsavo už išstojimą, o 48 proc. – už tolesnę narystę Europos Sąjungoje.

„Kelkitės... Tai – šlovinga nauja Britanija“, – savo pirmajame puslapyje šeštadienį paskelbė „Brexit“ palaikantis bulvarinis laikraštis „Daily Express“. Tuo metu laikraštis „i“ klausė: „Kas toliau?“

Škotijoje, 2016 metais tvirtai balsavusiai už narystę ES, „Brexitas“ atgaivino raginimus skelbti šios JK srities nepriklausomybę.

Regiono vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen) per „Twitter“ parašė: „Škotija grįš į Europos širdį kaip nepriklausoma šalis – #PalikitšviesąŠkotijai.“

Šiaurės Airijoje, kurios siena su Airijos Respublika tampa Jungtinės Karalystės siena su ES, baiminasi, kad „Brexitas“ gali destabilizuoti sunkiai iškovotą taiką po dešimtmečius trukusio konflikto dėl britų valdymo.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) savo tviterio žinutėje parašė: „Likit sveiki ir sėkmės.“

Po „Brexito“ ES geografinis centras persikėlė į lauką Bavarijoje

Europos Sąjungai penktadienį praradus vieną savo narę – Jungtinę Karalystę – bloko geografinis centras persislinko į pietryčius ir atsidūrė viename neišvaizdžiame lauke Vokietijos pietinėje Bavarijos žemėje.

Netoli Viurcburgo miesto esantis Gadheimo kaimas pasiruošimus perimti šią garbę gerokai anksčiau nei šeštadienio vidurnaktį vietos (1 val. Lietuvos) laiku sukako prieštaringai vertinama „Brexito“ akimirka. Naująjį tašką dabar žymi ant akmens pritvirtintas raudonai ir baltai dryžuotas stulpelis, o šalimais ant trijų stulpų plevesuoja ES, Vokietijos ir vietinės Feitshechheimo savivaldybės vėliavos.

“Viena vertus, žinoma, didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad tapome naujuoju Europos geografiniu centru“, – sakė Feitshechheimo meras Juergenas Goetzas (Jurgenas Gėcas). – Kita vertus, aišku, tai liūdna proga, nes Britanija yra pirmoji ES paliekanti šalis.“

Garbė būti Europos Sąjungos centru Gadheimui atiteko remiantis Prancūzijos nacionalinio kartografijos instituto IGN skaičiavimais, rodančiais, kad šio taško koordinatės yra 9 laipsniai 54 minutės ir 7 sekundės rytų ilgumos bei 49 laipsniai, 50 minučių ir 35 sekundės šiaurės platumos.

Gadheimas perėmė šią garbę iš kitos savivaldybės Bavarijos šiaurinėje dalyje – Vesterngrundo, esančio už 56 km į šiaurės vakarus nuo naujojo taško.

ES geografinis centras, pagrįstas IGN apskaičiavimais, Vokietijoje buvo nuo 2004 metų gegužės, kai blokas išsiplėtė nuo 15 iki 25 narių, į Bendriją įstojus dešimčiai Vidurio ir Rytų Europos valstybių, įskaitant Lietuvą. Tačiau jis vėl pasislinko 2007 metais, kai į bloką buvo priimta Rumunija ir Bulgarija, taip pat 2013 metais, įstojus naujausiai ES narei Kroatijai.

Išstojus Britanijai, bloke liko 27 narės.

J. Goetzas sakė, kad IGN skaičiavimų rezultatus pirmąkart išgirdo per vieno vietos radijo laidą 2017 metų kovą, praėjus keliems mėnesiams po Britanijos rinkėjų apsisprendimo per 2016-ųjų referendumą palikti Bendriją.

“Iš pradžių pagalvojau, kad tai ankstyvas balandžio 1-osios pokštas. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad tai tiesa“, – kalbėjo meras.

Vietos pareigūnai svarstė, ko imtis šiuo klausimus, kelerius metus tvyrojus neaiškumui, kada ir ar apskritai JK išstos iš Europos Sąjungos.

J. Goetzas nusprendė, kad naująjį centrą reikia iš anksto paruošti, „o jeigu „Brexitas“ nebūtų įvykęs, būtume šiame taške pastatę paminklą Europos vienybei“.

ES geografinis centras tapo nauja potencialia turistų traukos vieta Feitshechheimo savivaldybėje, garsėjančioje rūmais, kurie kadaise buvo Viurcburgo kunigaikščių-vyskupų rezidencija.