78 metų A. Gaulandas yra vienas iškiliausių AfD veikėjų. Ši partija griežtai pasisako prieš imigraciją, islamą ir naująjį aplinkosaugos judėjimą.
Ketvirtadienį Vokietijos parlamentas nubalsavo, kad būtų panaikinta A. Gaulando teisinė neliečiamybė, siekiant sudaryti sąlygas pradėti tyrimą, apie kurio planus Vokietijos žiniasklaida pirmąkart pranešė pernai kovą.
Frankfurto prokuratūra informavo dėl šio tyrimo atliksianti kratą A. Gaulandui priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose.
Viena AfD atstovė sakė naujienų agentūrai AFP, kad šis tyrimas susijęs su „senais užpernykščiais reikalais“, ir pridūrė, kad partija vėliau paskelbsi išsamesnį pranešimą.
Manoma, kad ši byla veikiausiai nesusijusi su pastaraisiais tyrimais dėl kitų AfD politikų, susijusiais su neteisėtu partijos finansavimu.
Pernai balandį AfD buvo skirta daugiau kaip 400 tūkst. eurų bauda už priimtas neteisėtai paaukotas lėšas regioninių rinkimų kampanijai.
Dėl šio smūgio partijos iždininkas praeitą mėnesį informavo AfD narius, kad judėjimas yra pakliuvęs į „sunkią finansinę padėtį“.
Prieš septynerius metus įkurta AfD pagal Bundestage turimų vietų skaičių dabar yra didžiausia Vokietijos opozicijos partija.
Pastaraisiais metais AfD šventė beprecedenčius laimėjimus per rinkimus. 2017 metais ji pirmąkart pateko į nacionalinį parlamentą, bet taip pat išprovokavo pasipiktinimą savo savo mestu iššūkiu Vokietijoje gyvuojančiai nacių nusikaltimų atminimo kultūrai.
2018 metais A. Gaulandas pareiškė, kad 12 metų trukusi Adolfo Hitlerio diktatūra, per kurią buvo sistemingai išžudyta 6 mln. žydų, tebuvo „paukščio išmatų dėmė sėkmingoje daugiau nei 1 000 metų Vokietijos istorijoje“.
A. Gaulandas dvejus metus buvo AfD bendrapirmininkis, bet šį postą pernai perleido Tino Chrupallai. Vis dėlto jis išliko AfD frakcijos Bundestage seniūnu.