„Kalbant apie rezoliuciją dėl jėgos naudojimo Irake, tai mes sumažinome savo kariškių skaičių iki 5 tūkstančių ir ketiname jį dar sumažinti. Noriu, kad rytoj kiekvienas respublikonas ir demokratas balsuotų širdimi“, - parašė Amerikos lyderis.

Sausio 30 d. JAV Kongreso Atstovų Rūmai turėtų balsuoti dėl dviejų įstatymų projektų, kurie apribotų D. Trumpo galimybes imtis karinių veiksmų prieš Iraną. Pirmoji iniciatyva numato karinių veiksmų prieš Iraną finansavimo iš valstybės biudžeto blokavimą, o antrąja siekiama panaikinti Amerikos prezidentui 2002 metais Kongreso suteiktą leidimą naudoti karinę jėgą prieš teroristus Irake.

Kaip pareiškė antradienį Baltųjų rūmų atstovai, D. Trumpas ketina vetuoti šiuos teisės aktus.

Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimani. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį. Naktį į sausio 8-ąją Iranas raketomis atakavo dvi Irako karines bazes, kuriomis naudojasi JAV kariuomenė – Ain al Asado bazę šalies vakaruose esančioje Anbaro provincijoje ir Erbilio oro uostą Irako Kurdistane.

JAV veiksmai sulaukė kritikos Irake. Jo parlamentas sausio 5 d. skubiai sušauktame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo vyriausybę padaryti galą užsienio kariniam buvimui šalyje ir nutraukti darbą pagal saugumą susitarimą, sudarytą su tarptautinės antiteroristinės koalicijos pajėgomis. Dokumentas buvo priimtas esant kvorumui, bet nedalyvaujant sunitų ir kurdų frakcijoms.