Sukankant 75-iems metams po stovyklos uždarymo, buvęs prokuroras pasakojo, kaip dalyvavo Aušvico bylų teismuose, vykusiuose 1963 m. Frankfurte, skelbia „Reuters“.
„Net jei kažkam tai nepatinka, žmonėms reikia visa tai priminti. Neabejoju – bus sakančių: „Ar šiais laikais dar reikia apie tai kalbėti? Juk tai buvo taip seniai.“ Tai – mūsų istorijos dalis, to nepakeisi. Arba sako: „Manęs ten nebuvo, aš su tuo nesusijęs.“ Jūs gimėte šioje šalyje, tenka priimti istoriją – tiek gerąsias, tiek skaudžiąsias jos puses“, – kalbėjo buvęs prokuroras Aušvico bylose Gerhardas Wiese.
2019 m. Amerikoje veikiančios organizacijos „Antišmeižto lyga“ tyrimas parodė – ketvirtadalio europiečių ir 19 proc. Šiaurės Amerikos gyventojų požiūris į žydus neigiamas. 42 proc. vokiečių sutiko, kad žydai per daug kalba apie Holokaustą, rašoma tyrime.
Į pensiją dabar jau išėjusiam teisininkui teismų metu buvo 33 m. Teismai truko iki 1965 m. Teisininkas pasakoja, kad nagrinėjant bylas stengėsi kiek įmanoma atsiriboti nuo šiurpių detalių.
„Kai kasdien vyksta teismai apie žudynes, tai tampa savotiška kasdienybe. Kita vertus, būtina nuo to atsiriboti, nepersiimti. Tik taip pajėgdavau tai ištverti. Ir kai po darbo dienos įlipdavau į sausakimšą metro vagoną, džiaugdavausi, kad vėl gyvenu normalų gyvenimą“, – sako G. Wiese.
Wiese pats vyko į Aušvicą, kad patikrintų liudijimus. Jis prisimena vieną atvejį – tėvas mėgino išgelbėti savo dvynius, tad nusiuntė juos pas SS gydytoją Josefą Mengele, kuris atlikdavo eksperimentus su dvyniais. Bet šiuo atveju Mengele vaikų nepriėmė ir nusiuntė juos tiesiai į dujų kamerą.
„Buvo dvyniai ir bylos liudininkas. Juos išskyrė, vyrus suvarė į vieną vietą, moteris ir vaikus – į kitą. Jie žinojo, kad (SS gydytojas Josefas) Mengele atlikdavo eksperimentus su vaikais. Vyras nusiuntė juos pas Mengele, bet šis tik mostelėjo ranka, tai reiškė – nedomina. Jie grįžo į savo būrį, ir būrys ėmė judėti į priekį. Žmoną ir vaikus nusiuntė į dujų kamerą, o jį – į koncentracijos stovyklą. Ten jis tapo kalinių gydytoju ir stengėsi kaip galėdamas jiems padėti“, – kalbėjo G. Wiese.
„Po šio liudijimo salėje įsivyravo mirtina tyla. Vertėjas fantastiškai atliko savo darbą. Praėjo nemažai laiko, kol atmosfera tapo daugiau mažiau normali. Šiurpi istorija – jis asmeniškai tai išgyveno, vienas rankos mostelėjimas nulėmė jo žmonos ir vaikų likimą“, – sakė jis.
Pirmadienį pasaulio lyderiai rinkosi į Lenkiją paminėti 75-ųjų Aušvico išlaisvinimo metinių. Šiuo metu nerimaujama, kad pasaulyje stiprėja antisemitinės nuotaikos.
„Atrodytų, žmonės turėjo ko nors pasimokyti. Nesupratu, kas žmonėms pasidarė, kad staiga jie ėmė kalbėti tokius dalykus, kokių neturėtų būti galima kalbėti“, – apgailestavo buvęs prokuroras Aušvico byloje.