Lenkijos visuomeninio radijo naujienų agentūra (IAR) citavo ministro „Twitter“ žinutę, kurioje jis nurodė, jog pasirašymo ceremonija įvyks penktadienį Lenkijos rytuose esančiame Dembline.

Tokia žinia nuskambėjo JAV Kongresui rugsėjį pritarus 32 naikintuvų F-35 pardavimui Lenkijai. Pasak M. Blaszczako, tas sprendimas buvo „vienas paskutinių žingsnių iki sutarties sudarymo“.

„Bet tai nėra mūsų darbo pabaiga, – tuomet parašė jis tviteryje. – Mes aktyviai derėsimės, kad gautume geriausią įmanomą kainą.“

Anot Pentagono, anksčiau tą mėnesį amerikiečių korporacijos „Lockheed Martin“ gaminamų orlaivių ir jų eksploatavimui reikalingos įrangos pardavimui už 6,5 mlrd. dolerių (5,8 mlrd. eurų) pritarė ir JAV Valstybės departamentas.

Pentagonui pavaldi Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA), atsakinga už JAV karinius sandorius su užsienio šalimis, nurodė, kad planuojamo pardavimo tikslas yra „suteikti Lenkijai patikimus gynybinius pajėgumus, siekiant atgrasyti agresiją regione ir užtikrinti sąveiką su JAV pajėgomis“.

„Siūlomas sandoris parems JAV užsienio politiką ir nacionalinį saugumą gerinant NATO sąjungininkės, kuri yra svarbi jėga Europos politiniam stabilumui ir ekonominei pažangai, saugumą“, – teigiama DSCA pareiškime.

Jame priduriama, kad sandoris „atitinka JAV iniciatyvas aprūpinti pagrindines sąjungininkes regione šiuolaikinėmis sistemomis, kurios pagerins sąveiką su JAV pajėgomis ir padidins saugumą“.

Pernai M. Blaszczakas pareiškė, kad naikintuvų F-35 įsigijimas bus „svarbiausia sutartis Lenkijos ginkluotųjų pajėgų istorijoje“.

Pernai Lenkijos vyriausybė, modernizuodama šalies kariuomenę, pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo įsigyti iš Amerikos 20 artilerijos raketų sistemų HIMARS už 414 mln. dolerių (376 mln. eurų).

Užpernai Varšuva sutartimi, kurią pareigūnai pavadino istorine, taip pat įsipareigojo nusipirkti 4,75 mlrd. dolerių (4,3 mlrd. eurų) vertės amerikietiškų oro erdvės gynybos sistemų „Patriot“.

2017 metais Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė planą iki 2030-ųjų palaipsniui didinti šalies gynybos išlaidas iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.