Paryžius pateikė du vadinamuosius diskusijų projektus – vieną 2019 metų spalį ir vieną 2020 metų sausį. Šie siūlymai įvardijami kaip konsultacijų, inicijuotų Europos Komisijos prieš kovą planuojamą Rytų partnerystės ateities prognozių skelbimą, sudedamoji dalis.
Rytų partnerystės programoje dalyvauja šešios buvusios sovietų respublikos – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
Rytų Partnerystės programa įkurta 2009 metais siekiant padrąsinti šias šalis imtis reformų, mainais žadant glaudesnius santykius ir ekonominę naudą. Ji nutiesė kelią Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai, kurios nuolat kalba apie ketinimus tapti Europos Sąjungos narėmis, pasirašyti asociacijos susitarimus ir vizų liberalizavimo sutartį su Briuseliu.
Maskva visada labai neigiamai atsiliepia apie programą ir tvirtina, kad glaudesni ekonominiai Europos Sąjungos ir pagrindinių Maskvos prekybos partnerių ryšiai gali pakenkti Rusijos interesams.
Prancūzijos spalį parengtame dokumente teigiama, kad „Mūsų visų juntamas atsakomybės jausmas privalo visus apsaugoti nuo iliuzijų kurstymo ir bet kokių dviprasmybių mūsų partnerių atžvilgiu partnerystės klausimais“. Jame taip pat teigiama, kad partnerystė pagrįsta „ekonominiu ir politiniu bendradarbiavimu“, tačiau savaime neužtikrina „jokių Europos Sąjungos integracijos ar partnerystės perspektyvų“.
„Pagrindinis tikslas paskatinti mūsų partnerių stiprybę ir ryžtą tokiais klausimais kaip teisės viršenybė, kova su korupcija ir ekonomikos modernizavimas“, akcentuojama dokumente.
Paryžius buvo vienas iš Europos Sąjungos sprendimo praeitais metais nutraukti pirmines narystės derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija iniciatorių, tokiu elgesiu kaip reikiant nuvylęs Vakarų Balkanus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tvirtina, kad Europos Sąjungos plėtra įmanoma tik pirmiausia reformavus dabartinės sudėties Sąjungą. Jis taip pat pasisako už dialogą su Rusiją, kuriai dėl veiksmų Ukrainoje taikomos sankcijos.
Vienas Europos Sąjungos valstybės narės iš Rytų Europos diplomatas, panoręs išlikti anonimu, pareiškė, kad Prancūzija „nenori daryti nieko, kas galėtų vienaip ar kitaip nuliūdinti Maskvą“. „Gresiantis „Brexit“ taip pat pavers Prancūziją įtakingiausia ir didžiausia užsienio politikos veikėja mūsų politiniame bloke, taigi jos įtaka bus didesnė“, – pridūrė diplomatas.
Abejuose Prancūzijos parengtuose dokumentuose reikalaujama Rytų Partnerystei parengti vadinamąją „žaliąją dienotvarkę“, kuriai būtų galima pritarti per Europos Sąjungos ir Rytų Partnerystės lyderių viršūnių susitikimą, birželį vyksiantį Briuselyje.
Tokie siūlymai teikiami po to, kai Europos Komisija gruodį inicijavo naują Europos ekologinės politikos (angl. European Green Deal) investicijų planą, kurio pagrindinis tikslas „iki 2050 metų sukurti poveikio klimatui nedarančią Europos Sąjungą“. Sausio 20 dieną Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sutarė dėl klimato diplomatijos išvadų, kuriose teigia: blokas „didelį dėmesį skirs tam, kad artimiausios Europos Sąjungos kaimynės sulauktų reikiamos pagalbos siekiant klimato neteršiančių sprendimų“.
Sausį parengtame dokumente Paryžius pažymi, kad „bendras mūsų visų pasirengimas kovoti su klimato kaina leidžia viltis, kad Europos Sąjungos „Green Deal“ bus integruotas ir į Rytų Partnerystę, ir 2050 metais bus pasiekta norimų tikslų“.
Jame taip pat užsimenama, kad „50 proc. Europos Sąjungos paramos Rytų Partnerystės partneriams turėtų prisidėti prie klimato ir aplinkos tikslų įgyvendinimo“ per projektus, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas kovai su oro tarša, atliekų tvarkymu, tvariu vystymusi ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
„Vyks derybos, kiek Europos Sąjunga turėtų skirti „žaliesiems projektams“, tačiau greičiausiai skaičiai nebus tokie dideli, apie kokios dabar kalbama“, – svarsto vienos valstybės narės diplomatas, nepanoręs prisistatyti. Šiuo metu klimatui ir energetikai išleidžiamas ketvirtadalis Rytų Partnerystės biudžeto.
