Britanija, Prancūzija ir Vokietija sausio 15 dieną nenoromis inicijavo sutartyje numatytą ginčo sprendimo mechanizmą, kad priverstų Iraną aptarti įtariamus susitarimo pažeidimus, ir pradėjo procesą, pagal kurį, nepavykus išspręsti ginčo, šiitiškai respublikai gali būti sugrąžintos Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos sankcijos.
Tačiau ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad trys Europos valstybės, dalyvaujančios Irano branduolines ambicijas varžančioje 2015 metų sutartyje, sutinka, jog „dėl nagrinėjamų klausimų sudėtingumo reikia daugiau laiko“.
„Todėl terminas yra pratęsiamas“, – sakoma J. Borrellio pranešime. Ginčų sprendimo mechanizmas numato maždaug vieno mėnesio laikotarpį nesutarimams išspręsti, tačiau šis terminas gali būti pratęstas bendru šalių sutarimu. J. Borrellio atstovas kol kas daugiau šio sprendimo nekomentavo.
ES užsienio politikos vadovas atkreipė dėmesį, kad pastarosiomis dienomis vykusiose konsultacijose visos sutarties tebesilaikančios šalys „dar kartą patvirtino savo pasiryžimą išsaugoti susitarimą, kuris yra visų interesuose“.
Irano, JAV, Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kinijos ir Rusijos pasirašyta sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), ant plauko pakibo 2018 gegužę, kai JAV paskelbė apie savo pasitraukimą. Netrukus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija sugrąžino sankcijas šiitiškai respublikai dėl, pasak JAV, jos vykdomos „maksimalaus spaudimo“ kampanijos.
J. Borrellio teigimu, vasario mėnesį rengiamas vadinamosios jungtinės komisijos dėl šios sutarties susitikimas. Jo dalyviai taip pat bando aptarti „Jungtinių Valstijų pasitraukimo iš JCPOA pasitraukimo ir sankcijų sugrąžinimo įtaką didesniu mastu“.