Isabel dos Santos gavo prieigą prie pelningų sandorių, susijusių su žeme, nafta, deimantais ir telekomunikacijomis, kai jos tėvas buvo Angolos prezidentas. Ši pietinėje Afrikos dalyje esanti valstybė turi daug gamtos išteklių. Tačiau nepaisant jų ilgo pilietinio karo ir prasto valdymo nualinta šalis yra viena skurdžiausių pasaulyje. Pasaulio banko skaičiavimu, 30,1 proc. gyventojų gyvena žemiau tarptautinio skurdo ribos, t.y. už mažiau nei 1,90 dolerio per dieną.

Dokumentuose nurodyta, kaip jai ir jos vyrui buvo leista įsigyti brangaus valstybinio turto sudarius ne vieną įtartiną sandorį, informuoja BBC.

I. dos Santos tvirtina, kad jai pateikti kaltinimai yra visiškas pramanas ir kad Angolos vyriausybė pradėjo politiškai motyvuotą „raganų medžioklę“. Šiuo metu buvusio prezidento dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje. Londono centre jai priklauso keletas brangių nekilnojamojo turto objektų.

Angolos teisėsaugos institucijos pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl korupcijos, o jos turtas gimtojoje šalyje buvo įšaldytas. Dabar BBC transliuojama laida „Panorama“ gavo prieigą prie daugiau nei 700 tūkst. nutekintų dokumentų apie milijardierės verslo imperiją. Daugelį dokumentų parūpino Demaskuotojų apsaugos Afrikoje platforma ir jais pasidalijo su Tarptautiniu žurnalistų tyrėjų konsorciumu.

Isabel dos Santos

Dokumentus nagrinėjo 37 žiniasklaidos organizacijos, įskaitant „Guardian“ ir Portugalijos laikraštį „Expresso“.

Su korupcija kovojančios ne pelno organizacijos „Corruption Watch“ vadovas Andrew Feinsteinas sakė, kad dokumentai parodo, kaip I. dos Santos išnaudojo savo šalį eilinių Angolos piliečių sąskaita.

„Kiekvieną kartą, kai ji atsiduria ant kokio nors blizgaus žurnalo viršelio, kiekvieną kartą, kai ji surengia vieną iš prašmatniųjų vakarėlių Prancūzijos pietuose, I. dos Santos trypia angoliečių troškimus.“

Tarptautinis žurnalistų tyrėjų konsorciumas nutekintus dokumentus pavadino „Luanda Leaks“.

Nešvarūs naftos reikalai

Vienas iš labiausiai įtartinų sandorių buvo atliktas Londone per Angolos valstybinės naftos perdirbimo įmonės „Sonangol“ padalinį Jungtinėje Karalystėje.

I. dos Santos pradėjo vadovauti su sunkumais susidūrusiai „Sonangol“ 2016 m., kai jos tėvas Jose Eduardo dos Santosas išleido prezidento dekretą. Per 38-erius prezidentavimo metus jis tvirtai valdė šalį.

Tiesa, kai J. E. dos Santosas pasitraukė iš savo pareigų 2017 m., dukros postui kilo grėsmė, nepaisant to, jog buvusio prezidento pasirinktas įpėdinis buvo iš tos pačios partijos. I. dos Santos buvo atleista po dviejų mėnesių.

Naftos gręžinys prie Angolos pakrantės Atlanto vandenyne

Daugelį Angolos gyventojų nustebino, kaip kruopščiai prezidentas Joao Lourenco pradėjo nagrinėti savo pirmtako šeimos narių verslo interesus. Nutekintuose dokumentuose rašoma, kad, išvykusi iš Angolos, I. dos Santos patvirtino 58 mln. JAV dolerių vertės įtartinus mokėjimus, skirtus Dubajuje įsikūrusiai konsultavimo įmonei „Matter Business Solutions“.

Moteris teigia neturinti jokių finansinių interesų šioje įmonėje, bet nutekintuose dokumentuose atskleidžiama, jog „Matter Business Solutions“ valdo jos verslo vadybininkas, o įmonės savininkas yra I. dos Santos bičiulis.

„Panorama“ žiniomis, I. dos Santos atleidimo dieną „Matter Business Solutions“ į „Sonangol“ padalinį Londone nusiuntė daugiau nei 50 sąskaitų faktūrų. Vadinasi, I. dos Santos mokėjimus savo draugui priklausančiai įmonei patvirtino nebedirbdama „Sonangol“.

Nors „Matter Business Solutions“ suteikė šiek tiek konsultacijų, sąskaitose faktūrose yra labai mažai informacijos, kad būtų galima pateisinti tokias dideles sumas. Vienoje sąskaitoje faktūroje prašoma 472 196 eurų nenurodytoms išlaidoms padengti, kitoje – 928 517 JAV dolerių už neįvardytas teisines paslaugas. Dvi sąskaitos faktūros (po 676 339,97 euro) pateiktos už identišką darbą tą pačią dieną, tačiau I. dos Santos vis tiek jas abi pasirašė.

Angolos sostinė Luanda

„Matter Business Solutions“ teisininkai teigia, kad įmonė buvo pasamdyta padėti restruktūrizuoti Angolos naftos pramonę ir kad sąskaitos faktūros buvo atsiųstos už darbus, kuriuos atliko „Matter Business Solutions“ nusamdytos kitos konsultavimo įmonės.

„Kalbant apie sąskaitas faktūras už įvairias išlaidas, konsultavimo įmonės dažnai jas įtraukia į sąskaitas faktūras nepateikdamos smulkmenų. Neretai taip nutinka todėl, kad konkrečios išlaidos būna susijusios su didelės apimties dokumentų tvarkymu. „Matter Business Solutions“ gali pateikti dokumentinius įrodymus, pagrindžiančius visas patirtas išlaidas.“

I. dos Santos advokatai sakė, kad jos veiksmai patvirtinant „Matter Business Solutions“ skirtus mokėjimus buvo visiškai teisėti ir kad moteris daugiau nepatvirtino jokių mokėjimų, kai buvo atleista iš „Sonangol“.

Jie pareiškė: „Visos apmokėtos sąskaitos faktūros buvo susijusios su suteiktomis paslaugomis, dėl kurių šios dvi šalys susitarė ir sudarė sutartį, kuriai visiškai pritarė „Sonangol“ direktorių valdyba.“

Tarptautinis žurnalistų tyrėjų konsorciumas ir „Panorama“ taip pat sužinojo naujos informacijos apie verslo sandorius, leidusius I. dos Santos tapti turtingai. Didžiąją jos turtų dalį sudaro Portugalijos energetikos įmonės „Galp“ akcijos. „Galp“ iš „Sonangol“ 2006 m. įsigijo kita I. dos Santos priklausanti įmonė. Remiantis nutekintais dokumentais, jai iš anksto tereikėjo sumokėti vos 15 proc. sumos, o likę 63 mln. eurų buvo paversti „Sonangol“ suteikta paskola taikant žemas palūkanas.

Isabel dos Santos

Dėl itin palankių paskolos sąlygų I. dos Santos įsiskolinimą Angolos žmonėms buvo galima grąžinti tik po 11 metų. Šiandien jos turimo „Galp“ akcijų paketo vertė viršija 750 mln. eurų.

Tiesa, 2017 m. I. dos Santos įmonė visgi pasiūlė grąžinti paskolą „Sonangol“, bet pasiūlymą teko atmesti, nes į jį nebuvo įtraukta beveik 9 mln. eurų priskaičiuotų palūkanų.

Nešvarūs deimantų reikalai

Šalies deimantų pramonės šakoje nutiko panaši istorija. 2012 m. I. dos Santos vyras Sindika Dokolo pasirašė vienašalę sutartį su Angolos valstybine deimantų gavybos įmone „Sodiam“. Jie turėjo būti lygiaverčiai partneriai įsigyjant Šveicarijos prabangių juvelyrinių dirbinių įmonės „De Grisogono“ akcijų. Vis dėlto viską finansavo valstybinė įmonė. Nutekintuose dokumentuose nurodyta, jog, praėjus 18 mėnesių po sandorio, „Sodiam“ prie partnerystės solidžiai prisidėjo 79 mln. JAV dolerių, nors S. Dokolo investavo vos 4 mln. JAV dolerių. Be to, po sėkmingai užbaigto sandorio „Sodiam“ jam sumokėjo 5 mln. eurų už tarpininkavimą, taigi, savo pinigų jis neišleido nė cento.

Isabel dos Santos su vyru Sindika Dokolo

Deja, deimantų sandoris atnešė dar didesnę žalą Angolos piliečiams. Sprendžiant iš nutekintų dokumentų turinio, „Sodiam“ visą reikalingą sumą pasiskolino iš privataus banko, kurio pagrindinė akcininkė yra I. dos Santos. „Sodiam“ turi mokėti 9 proc. palūkanas, o paskolos grąžinimą užtikrino jos tėvo prezidento dekretas, todėl I. dos Santos bankas nepatirs nuostolių.

Naujasis „Sodiam“ vykdomasis direktorius Bravo da Rosa „Panorama“ pasakojo, kad iš šio sandorio angoliečiai negavo nė skatiko. „Kai grąžinsime paskolą, „Sodiam“ bus praradusi daugiau nei 200 mln. JAV dolerių.“

Buvęs šalies prezidentas savo dukters vyrui taip pat suteikė teisę įsigyti Angolos neapdirbtų deimantų.

Kas ta Isabel dos Santos?

  • Vyriausioji buvusio prezidento J. E. dos Santoso dukra.
  • Ištekėjo už kongiečio meno kūrinių kolekcionieriaus ir verslininko S. Dokolo.
  • Išsilavinimą įgijo Jungtinėje Karalystėje, kur šiuo metu ir gyvena.
  • Yra laikoma turtingiausia Afrikos moterimi, jos turtas vertinamas 2 mlrd. JAV dolerių.
  • Turi naftos ir mobiliojo ryšio įmonių bei bankų akcijų, daugiausia Angoloje ir Portugalijoje.

Angolos vyriausybė sako, kad deimantai buvo parduoti žemiausia kaina, o šaltiniai pranešė „Panoramai“, jog galėjo būti prarasta beveik 1 mlrd. JAV dolerių.

I. dos Santos BBC teigė negalinti komentuoti situacijos, nes nėra „De Grisogono“ akcininkė, tačiau nutekintuose dokumentuose moters finansų patarėjai ją įvardija kaip šios įmonės akcininkę.

Vėliau S. Dokolo visgi atvėrė piniginę. Anot jo teisininkų, I. dos Santos vyras investavo 115 mln. JAV dolerių, o „De Grisogono“ kontrolinio akcijų paketo įsigijimas buvo jo sumanymas. Jie sakė, kad S. Dokolo įmonė už neapdirbtus deimantus sumokėjo didesnę kainą nei rinkos norma.

Nešvarūs žemės reikalai

Nutekintuose dokumentuose taip pat aprašyta, kaip I. dos Santos 2017 m. rugsėjo mėnesį nusipirko žemės iš valstybės. Ir vėl ji iš anksto sumokėjo tik nedidelę sumą.

I. dos Santos įmonė šalies sostinėje Luandoje įsigijo kvadratinį kilometrą žemės prestižinėje vietoje – pajūryje. Kaip ir anksčiau, nebuvo apsieita be jos tėvo pasirašytų prezidento dekretų.

Sutartyje nurodyta, kad sklypas buvo vertas 96 mln. JAV dolerių, tačiau nutekintuose dokumentuose parašyta, jog I. dos Santos įmonė sumokėjo tik 5 proc. šios sumos, o likusią dalį sutiko investuoti į infrastruktūros plėtrą.

Angolos sostinė Luanda

„Panorama“ komandai pavyko rasti keletą eilinių Angolos piliečių, kurie buvo iškeldinti įgyvendinant Futungo gyvenamųjų namų projektą. Iš Luandos pajūrio teritorijos jie buvo perkelti į izoliuotą gyvenamąjį rajoną, esantį už 50 kilometrų nuo sostinės.

Dėl I. dos Santos projekto Teresa Vissapa prarado savo verslą ir dabar vargsta augindama septynis vaikus. Ji sakė: „Prašau Dievo tik vieno – kad priverstų ją labiau pagalvoti apie mūsų padėtį. Galbūt ji to net nežino, bet mes kenčiame.“

I. dos Santos atsisakė kalbėti apie Futungo gyvenamųjų namų projektą.

Nešvarūs telekomunikacijų reikalai

Milijardierė taip pat nemažai užsidirbo iš Angolos telekomunikacijų verslo. Ji nusipirko 25 proc. didžiausios mobiliojo ryšio paslaugų teikėjos šalyje „Unitel“ akcijų. 1999 m. I. dos Santos tėvas įmonei suteikė telekomunikacijų licenciją, o kitais metais moteris įsigijo minėtąją akcijų dalį iš aukštas pareigas užimančio valdžios pareigūno.

„Unitel“ jau išmokėjo I. dos Santos 1 mlrd. JAV dolerių dividendų, o jos turimos akcijos yra vertos dar 1 mlrd., bet tai nebuvo vienintelis būdas gauti pinigų iš šios uždarosios akcinės bendrovės.

Moteris pasirūpino, kad „Unitel“ paskolintų 350 mln. eurų jos naujai įsteigtai įmonei „Unitel International Holdings“.

Angolos sostinė Luanda

Įmonės pavadinimas yra klaidinantis, nes ji nėra susijusi su „Unitel“ ir priklauso I. dos Santos. Kaip matyti panagrinėjus nutekintus dokumentus, I. dos Santos pasirašė paskolos suteikimo dokumentus tiek kaip skolintoja, tiek kaip besiskolinančioji, o tai yra akivaizdus interesų konfliktas.

Buvusio prezidento dukra atmetė kaltinimus sukčiavimu suteikiant / gaunant paskolą: „Šiai paskolai pritarė abu direktoriai bei akcininkai. Paskola kuria ir kurs naudą „Unitel“. Jos advokatai tvirtina, kad paskolinti pinigai apsaugojo „Unitel“ nuo valiutos kurso svyravimų.

Daugumos įtartinuose sandoriuose dalyvavusių įmonių veiklą prižiūrėjo buhalteriai, dirbantys finansinių paslaugų bendrovėje „Price Waterhouse Coopers“, kuri uždirbo milijonus, teikdama audito ir konsultavimo įvairiais klausimais, įskaitant mokesčius, paslaugas I. dos Santos įmonėms.

„Panorama“ pasiteiravus, kaip „Price Waterhouse Coopers“ padėjo I. dos Santos sudaryti sandorius, kurie atnešė jai pasakiškus turtus, bendrovė nutraukė verslo santykius su milijardiere ir jos šeimos nariais. „Price Waterhouse Coopers“ teigia atliekanti tyrimą dėl „labai rimtų ir susirūpinimą keliančių kaltinimų“.