Tai jis pareiškė per naujo Turkijos ir Vokietijos universiteto miestelio atidarymo ceremoniją, kurioje dalyvavo ir vokiečių kanclerė Angela Merkel.
Sekmadienį Berlyne vyko Libijos taikos konferenciją, per kurią buvo susitarta dėl laikino ugnies nutraukimo režimo.
„[Berlyno] plano sėkmė priklauso nuo jo įgyvendinimo vietoje“, – sakė R. T. Erdoganas.
„Svarbu daryti spaudimą“ generolui rytinę šalies dalį kontroliuojančių pajėgų vadovui maršalui Khalifai Haftarui ir jo šalininkams, sakė turkų prezidentas, užsimindamas apie jų ataką ir grasinimus, dėl kurių anksčiau šią savaitę buvo uždarytas Tripolio Mitigos tarptautinis oro uostas.
Kh. Haftaro pajėgas, kontroliuojančias Libijos rytines ir dalį pietinių teritorijų, remia Jungtiniai Arabų Emyratai, Egiptas ir Rusija. Turkija palaiko Tripolyje veikiančią vyriausybę, kurią taip pat remia Kataras.
Per R. T. Erdogano ir A. Merkel derybas veikiausiai taip pat bus kalbama apie Turkijos ir Europos Sąjungos migracijos susitarimą, padėjusį sumažinti pabėgėlių srautus į Europą.
Inicijavus Vokietijai, ES 2016 metais sutiko skirti Turkijai iki 6 mlrd. eurų pagalbos Sirijos pabėgėliams ir sutarė dėl kitų paskatų, siekiant, kad Ankara neleistų migrantams vykti į Graikiją.
Turkijos lyderis dažnai kaltina ES nevykdant savo įsipareigojimų pagal susitarimą ir yra grasinęs „atverti vartus“ migrantams į Europą.
R. T. Erdoganas sako, kad jo šalis negali viena atlaikyti daugiau kaip 3,6 mln. sirų pabėgėlių naštos, ir siekia, kad Europa paremtų planus apgyvendinti šiuos žmones vadinamojoje „saugumo zonoje“ šiaurės Sirijoje. Europos valstybės tokio prašymo paremti nelinkusios.
A. Merkel su R. T. Erdoganu susitinka tarp Ankaros ir Briuselio nenuslūgstant įtampai dėl Turkijos bandymų ieškoti gamtinių dujų vandenyse rytinėje Viduržemio jūros dalyje, ES nariui Kiprui tvirtinant, kad ten yra jo išskirtinė ekonominė zona. Praėjusią savaitę Kipras pavadino Turkiją „piratine“ valstybe, pažeidinėjančia tarptautinę teisę.
Ankara tvirtina ginanti savo bei Šiaurės Kipro turkų teises ir interesus, susijusius su regiono energetikos šaltiniais. Pasak Turkijos, gręžimo operacijas vykdyti jai leidžia susitarimas su Kipro turkais.
Kipro sala yra padalyta į Kipro Respubliką ir šiaurinį trečdalį užimančią vadinamąją Šiaurės Kipro turkų respubliką, Ankaros kariuomenės kontroliuojamą nuo 1974 metų, kai Turkijos pajėgos buvo pasiųstos į salą reaguojant į graikų surengtą karinį perversmą.