Ketvirtadienį sakydamas kalbą atidengiant paminklą Izraelyje Leningrado blokados aukoms, V. Putinas prisiminė savo brolį, 1942 metais mirusį minėtame mieste.
Leningrado blokados tragedija V. Putinui, kaip jis pats sakė, „nėra tik tuščias pavadinimas“.
„Dokumentuose pateikiami faktai tiesiog šokiruoja. Tik nė vienas dokumentas, nė vienas pasakojimas ir nė vienas dienoraštis, nė viena kino kronika negali perteikti to, ką iš tikrųjų teko iškentėti žmonėms“, – sakė V. Putinas.
Rusijos prezidentas akcentavo, kad apie Leningrado blokadą ir miesto gynėjų ištvermę, kurie be maisto, šviesos ir šilumos „nesiliovė dirbę ligoninėse, kūrė meną, vystė mokslą ir rūpinosi švietimu, šio didžio miesto atmintį išsaugodami ateitiems kartoms“, žino visas pasaulis.
„Man tai ne tuščias pavadinimas, žinau tai ne iš gandų, o iš savo tėvų pasakojimų, nes mano paties tėvas gynė gimtąjį miestą fronte, o mama blokados apimtame mieste jo laukė su vaiku, kuris mirė 1942 metų žiemą ir buvo palaidotas Piskariovo memorialinėse kapinėse Peterburge – kartu su šimtais tūkstančių kitų“, – pridūrė jis.
Baigdamas savo kalbą, V. Putinas padėkojo už paminklo iniciatyvą ir išreiškė viltį, kad jis liks amžiams.
Kaip rašo RBK, 2012 metais per susitikimą su veteranais, išgyvenusiais Leningrado blokadą, tuomet ministro pirmininko pareigas ėjęs V. Putinas sakė, kad Piskariovo kapinėse palaidotas jo vyresnysis brolis.
„Ir aš turiu čia artimų, ir net nežinau, kur tiksliai, bet čia palaidotas mano brolis, kurio niekada gyvenime nemačiau, nepažinau. Kaip pasakojo tėvai, 1941 metais iš tėvų atimdavo vaikus, ir iš mamos atėmė vaiką, esą, norėjo išgelbėti“, – tada kalbėjo V. Putinas ir pridūrė, kad vėliau šeima sulaukė liūdnos žinios, esą, vaikas mirė nuo difterito.
„Pranešė, kad mirė, bet nepranešė, kur palaidojo, bet labiausiai tikėtina, kad būtent čia“, – atskleidė V. Putinas.
Ketvirtadienį Izraelyje pagrindiniame renginyje, kurį stebėjo daugiau kaip 40 prezidentų, premjerų ir monarchų, V. Putinui taip pat leista pasisakyti.
Holokaustą jis vadino „vienu tamsiausių puslapių žmonijos istorijoje“.
Tačiau, pasak, jo nors nacių nusikaltimai itin bjaurūs, jie turėjo sąjungininkų Europos valstybėse. V. Putinas tuomet kaip pavyzdį pateikė žydų bendruomenės likimą Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje.
„Lietuvoje [nužudyta] 220 tūkst. žydų. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai 95 proc. Lietuvos žydų populiacijos. Latvijoje – 77 tūkst. žmonių, tik keliems šimtams Latvijos žydų pavyko išgyventi“, – kalbėjo V. Putinas.
Kaip skelbia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC), iki nacių–sovietų karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais savo istorija ir kultūra garsi Lietuvos žydų bendruomenė (litvakai) buvo beveik visiškai sunaikinta: nužudyta apie 195–196 tūkst. Lietuvos žydų.
V. Putinas, kalbėdamas Izraelyje, pasiūlė 2020 metais surengti viršūnių susitikimą, kuriame dalyvautų Rusija, Jungtinės Valstijos, Kinija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariai, pasak jo, privalo visi kartu aptarti aktualiausias globalines problemas. Jis pridūrė, kad šios valstybės – Jungtinių Tautų steigėjos ir nuolatinės Saugomo Tarybos narės, todėl joms tenka ypatinga atsakomybė.
Minėjimo renginius Izraelyje temdo diplomatiniai nesutarimai.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atsisakė dalyvauti renginyje, nes, kitaip nei V. Putinas, nebuvo įtrauktas į kalbėtojų sąrašą.
Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos Varšuvos ir Maskvos santykiai buvo įtempti, bet stabilūs, tačiau pastaraisiais mėnesiais Lenkiją užgriuvo nauja melagingų Rusijos pareiškimų apie šalies vaidmenį Antrajame pasauliniame kare banga.
Praėjusį mėnesį V. Putinas išprovokavo pasipiktinimo bangą, melagingai apkaltinęs Lenkiją, kad šalis prisidėjo pakurstant Antrąjį pasaulinį karą.
Lenkija pabrėžia, kad Maskva bando perrašyti istoriją ir ignoruoja prieš karą 1939 metais sovietų su naciais pasirašytą nepuolimo sutartį, dar žinomą kaip Molotovo-Ribbentropo paktą. Su šia sutartimi taip pat buvo pasirašytas slaptas protokolas dėl Vidurio ir Rytų Europos padalijimo tarp totalitarinių valstybių.
Varšuva V. Putiną ragina „nesinaudoti Holokausto aukų atminimu politiniams žaidimams“.