Turkijai gavus šių sistemų iš Rusijos pagal sandorį, tvirtai remiamą abiejų šalių prezidentų – Vladimiro Putino ir Recepo Tayyipo Erdogano – NATO sąjungininkai smarkiai nerimauja ir didėja JAV sankcijų grėsmė.
„Iki šiol nebuvo įmanoma dėl to pasiekti susitarimą“, – J. Stoltenbergas sakė per Šveicarijos kalnų kurorte Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą (PEF).
„Mėginsime daryti viską, ką galime, kad rastume būdą išspręsti šiuo klausimus, nes tai vienas iš klausimų, keliančių problemų aljansui – šito paneigti neįmanoma“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Toje pačioje diskusijoje dalyvavęs Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu savo ruožtu išsakė tvirtą palaikymą sandoriui. Anot jo, Ankara neturėjo kitos išeities, tik įsigyti S-400, kai NATO atitraukė dalį savo oro erdvės gynybos sistemų nuo neramių Turkijos sienų, įskaitant sieną su Sirija.
„Klausėme savęs, ar mums reikalinga ši sistema? – Taip, nes mus supa grėsmės, – sakė Turkijos diplomatijos vadovas. - Ar galime ją gauti iš [NATO sąjungininkių? – Ne, turėjome ją pirkti.“
„Esame įsitikinę, kad [S-400] nėra nesuderinamos [su NATO sistemomis]. Tai gynybinė sistema; ji nesukels jokios grėsmės NATO sąjungininkėms“, – kalbėjo jis.
M. Cavusoglu pridūrė, kad Turkija siūlė šį klausimą spręsti „darbo grupei“, pirmininkaujamai NATO.
J. Stoltenbergas, taip pat pabrėžęs, kad „privalome suprasti Turkijos, kaip NATO sąjungininkės, svarbą“, patvirtino, jog Ankara buvo pateikusi tokį pasiūlymą.
Turkija įstojo į NATO 1952 metais, tvirtai remiama Jungtinių Valstijų, kai Vakarų šalys per Šaltąjį karą siekė neleisti Ankarai patekti į Maskvos įtakos sferą.
Tačiau Turkijos sprendimas įsigyti ginkluotės iš Rusijos laikomas posūkio tašku Aljanso istorijoje. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praeitais metais kontraversiškai pareiškė, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“.
M. Cavusoglu sakė, kad nors Turkija bendradarbiauja su Rusija sprendžiant Sirijos problemą, „mes neturime jokių karinių įsipareigojimų Rusijai. Niekas negali abejoti mūsų indėliu NATO.“