Ataskaitoje Maltos vyriausybė kaltinama tyrimų dėl žurnalistės Daphne Caruanos Galizios nužudymo „vilkinimu“, o Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro – „politiniu kišimusi“.
Brazilija ir Malta yra tarp šalių, nusmukusių TI kasmet sausį skelbiamame Korupcijos suvokimo indekse (Corruption Perceptions Index, CPI).
Komentuodama 2019 metų CPI organizacija nurodė, kad dveji metai po korupciją tyrusios D. Caruanos Galizios žūties per automobilyje padėtos bombos sprogimą 2017-aisiais, Malta „vis dar įklimpusi į korupciją“.
Tyrimai dėl reporterės nužudymo vyko ir kelių garsių figūrų, glaudžiai susijusių su vyriausybe, atžvilgiu; dėl to gruodį atsistatydino Maltos premjeras Josephas Muscatas.
Maltai skirtą žemesnę vietą TI aiškino ir kitais skandalais, tokiais kaip „Panamos popieriais“ vadinamo duomenų paketo paviešinimas ir vieno Maltos banko žlugimas.
Toliau ataskaitoje kritikuojamas Brazilijos prezidentas J. Bolsonaro, dėl „vis didesnio politinio kišimosi į kovos su korupcija institucijų“ darbą.
J. Bolsonaro 2018 metais buvo išrinktas su antikorupcine darbotvarke, bet TI nurodo, kad jo valdymą žymi „virtinė jo teisinių ir antikorupcinių schemų nesėkmių“.
„Besikaupiantis nebaudžiamumas grasina susilpninti demokratiją ir destabilizuoti šalį“, – nurodė organizacija.
Danija ir Naujoji Zelandija išlaikė savo vietas CPI viršuje. Šiame indekse reitinguojama 180 valstybių, remiantis sudėtiniu tyrimu ir duomenimis iš 13 pasaulinių institucijų.
Vakarų Europos ir Europos Sąjungos valstybės atsidūrė sąrašo viršuje, o tokios šalys kaip Somalis, Pietų Sudanas ir Sirija – jo gale.
Vis dėlto TI perspėjo Vakarų Europą nenusiraminti ir pažymėjo, kad net puikiai atrodančios Skandinavijos šalys buvo įveltos į tarptautinius korupcijos skandalus.
TI taip pat pakartojo savo 2018 metų kritiką Amerikai, kuriai dabar skirta 23 vieta. Tai prasčiausias JAV rezultatas per aštuonerius metus. Pasak organizacijos, „mokesčio už žaidimą kultūra tik dar labiau įsigalėjo“ valdant prezidentui Donaldui Trumpui.
Ataskaitoje Angola paminima tarp šalių, kurios pagerino savo poziciją. Pažymima, kad buvusio Angolos prezidento duktė Isabel Dos Santos gruodį buvo nušalinta nuo vadovavimo valstybinei naftos ir dujų firmai „Sonagol“.
2013 metais žurnalo „Forbes“ pirmąja Afrikos milijardiere moterimi pavadinta I. Dos Santos pirmadienį paskelbtoje Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ) ataskaitoje yra kaltinama „praturtėjimu Angolos žmonių sąskaita“.