BBC Rusijos padalinys pateikia pagrindines politologų prielaidas apie tai, kas galėtų laukti Rusijos prezidento Vladimiro Putino po jo kadencijos pabaigos 2024-aisiais.
Politologės Jekaterinos Šulman manymu, V. Putinui teko rinktis iš trijų scenarijų: kiniškojo, baltarusiškojo ir kazachiškojo.
Pirmuoju atveju, siekiant palankaus V. Putinui rezultato, Dūma galėtų tiesiog panaikinti dviejų prezidento kadencijų apribojimą, antruoju – būtų vykusi integracija su Baltarusija ir jau naujos valstybės prezidento rinkimai, o trečiuoju atveju numatoma, kad prezidentas virsta rusiškąja Kazachstano „tautos tėvo“ (kazachų kalba šis garbės titulas vadinamas „Elbasi“) versija, kaip nutiko su Nursultanu Nazarbajevu. Valdžia galiausiai nutarė vykdyti trečiąjį scenarijų, aiškina ekspertai.
Politologė Jekaterina Šulman (interviu „Nastojaščeje Vremia“):
„Iš esmės įvyko tai, ką politologai vadina „valdžios perdavimo scenarijumi pagal Kazachstano pavyzdį“ – tam tikru prezidento galių pasiskirstymu tarp kolektyvinių institucijų ir galimybe kadenciją baigiančiam prezidentui išsaugoti tam tikrą garbės titulą ir būti netiesiogiai susietam su valdomosiomis galiomis.
Mūsų atveju, regis, tokiu garbės titulu taps Valstybės tarybos pirmininkas – vadinasi, tai ganėtinai panašu į schemą, kuri kol kas neblogai veikia Kazachstane“.
Politologas Glebas Pavlovskis (interviu „Fontankai“):
„V. Putinas gali ramiai likti valdžioje dar kelerius metus. Dabar jis pagaliau pats įsitraukė į „poputiniškojo valdžios perėjimo“ procesą. Tačiau kol kas šis įsitraukimas nėra labai sėkmingas, nes šio plano siūloma konstrukcija rodo, kad V. Putinas nemato valdžios problemos po savo pasitraukimo iš prezidento posto. Siūloma sąranga būtų veiksminga šiandien, tačiau jam pasitraukus ji veiksminga nebus“.
Politologas Aleksandras Kynevas (komentaras „Vedomosti“):
„Manau, kad pranešime siūlomų priemonių visuma leidžia spręsti apie galių perdavimą laikantis kiek pakeisto vadinamojo Kazachstano scenarijaus: jokio „Elbasi“ šiuo atveju, žinoma, nebus, tačiau bus perskirstytos aukšto rango pareigūnų ir, ko gero, Valstybės tarybos ir konstitucinio teismo funkcijos. Tai yra papildomos „stebėjimo platformos“, iš kurių galima sekti ir prižiūrėti, kad V. Putino įpėdinis neimtų darytis nepriklausomas.
Kurią stebėjimo platformą pasirinks pats V. Putinas? Kreipimosi tekstas leidžia daryti įvairias prielaidas. Tai gali būti atnaujinta Valstybės taryba arba sustiprintas parlamentas. Aš bet kokiu atveju manau, kad 2024 metais bus naujas prezidentas, tačiau jis bus kontroliuojamas tų pačių „stebėjimo platformų“.
„Pilietinės iniciatyvos“ pirmininkas Andrejus Nečajevas (komentaras „Fontankai“):
„Matyti, kad Kremlius tyrinėja įvairius V. Putino išlaikymo valdžioje variantus. Tarp jų – ir sąjunginės valstybės, ir naujos konstitucinės institucijos atsiradimo, ir galių perskirstymo tarp prezidento ir vyriausybės variantas. Tad, jei vertintume atsižvelgdami į tai, galima sakyti, kad prezidento kreipimasis – savotiškas bandymas sužinoti, kaip visuomenė į tai sureaguos“.
Publicistas Ivanovas Davidovas (straipsnis „Republic“):
„Suprantama, baigiamoji pranešimo dalis gerokai sujaukė mintis. Kalbėta apie konstitucijos reformą ir naują valstybės sistemą. Tačiau jo esmė juk slypi tame, kad dabar buvo tiesiogiai pareikšta: V. Putinas su mumis bus amžinai. Dėl pasitraukimo iš prezidento posto jo svarba šiuolaikinėje Rusijos istorijoje niekaip nepakis. Dabar mes turime savąjį Vladimirą Abiševičių. Savąjį Nursultaną Vladimirovičių. Savąjį „Elbasi“.
Bet atsakykite sąžiningai: ar tikrai jums tai buvo tokia stulbinanti naujiena? Nejaugi šiuo klausimu egzistavo kokių nors abejonių?“.
Politologas Aleksandras Morozovas (straipsnis „The Insider“):
„V. Putinas pateisino lūkesčius. Taip, tai valdžios perėjimo procesas. Jis nutarė daugiau neatidėlioti ir dabar, likus ketveriems metams iki savo „antrosios“ kadencijos pabaigos, aiškiai atskleisti permainų planą. Šio paprasto plano stiprybė slypi tame, kad jo negalima interpretuoti dvejopai. Jis yra visiškai aiškus ir suprantamas kiekvienai auditorijai, kuriai skirtos atskiros jo dalys. [...]
O 2024-ieji – jau ant nosies. Vladimiras Vladimirovičius išeis į Valstybės tarybą ir iš ten vadovaus ir vyriausybei, ir parlamentui, ir Saugumo tarybai. O prezidentas jam skambins Konstitucijos dienos ar kokios kitos šventės išvakarėse ir sakys: „Vladimirai Vladimirovičiau, gal lekiam rytoj prie ežero? O gal į Altajų, pas žirgus? Šįkart ne? Ak, kaip gaila, ak, kaip gaila...“. O Vladimiras Vladimirovičius sakys: „Nesijaudink, aš tiesiog rytoj negaliu. Artimiausiu metu tikrai galėsime nuvykti“.
Sociologas Konstantinas Haase (interviu „Biznes Online“):
„Vladimiras Vladimirovičius parodė sutinkantis – labai ačiū jam už tai – pagalvoti apie pasitraukimą iš prezidento posto. Akivaizdu, kad jis sau rengia Valstybės tarybos pirmininko postą. [...]
Aš dabar pasakysiu labai grubiai. V. Putinas sistemos viduje kuria antrą arbitro postą. Dabar arbitras yra tik prezidentas. Rusijoje valstybės vadovo galių esmė glūdi ne tame, kad jis skelbia nepaprastąją padėtį, gali kažkur pasiųsti kariuomenę, o tame, jog jis yra galutinio arbitražo instancija.
Sukurdamas Valstybės tarybos – konstitucinį statusą turinčio organo – pirmininko postą V. Putinas sukuria antrąją arbitražo instanciją. Be to, taip darydamas, jis pribaigia pačią valstybę. Netgi toji blogoji superprezidentinė valstybė, egzistuojanti dabar, bus sunaikinta tą akimirką, kai kiekvienas turės galimybę išrinkti arbitrą“.
Aukštosios ekonomikos mokyklos docentė Ella Panejach (pasisakymas „Facebook“):
„Kaip prognozavo daugelis politologijos ekspertų, V. Putinas sprendžia galios centro perkėlimo iš prezidentinės į kitą kėdę problemą ir pats ketina ten persėsti. Kad taip įvyktų, reikalinga didelio masto oficialios politinės struktūros reforma.
Paskelbtos konstitucijos pataisos atveria kelią trims galimoms konfigūracijoms: arba visos gijos turėtų susijungti Rusijos Federacijos tarybos pirmininko, turinčio naujus įgaliojimus, poste ar Valstybės tarybos vadovo, kurio konstitucinės funkcijos dar bus nustatytos, poste, arba bus bandoma, kaip kažkas apibūdino, „tolygiai lėkštėje paskirstyti“ teisinę galią – kitaip tariant, sukurti tam tikrą stabdžių ir atsvarų sistemą tarp atskirų dabartinės valdžios vertikalės dalių, kad tautos tėvas galėtų tarp jų užimti arbitro vietą“.
Politologas Konstantinas Kalačevas (komentaras „RIA Novosti“):
„V. Putinas sukūrė intrigą, mat pasibaigus prezidento kadencijai liks vienas klausimas: kokias pareigas jis galėtų užimti? Bet kokiu atveju aišku, kad V. Putinas neketina visą gyvenimą būti prezidentu ir mes iš esmės išvysime valdžių pasikeitimą, tačiau jo žodžius galime vertinti kaip pareiškimą apie nenorą pačiam būti prezidentu dar vieną kadenciją“.
Politologas neatmetė, kad po 2024 metų V. Putinas galėtų vadovauti Valstybės Dūmai ar Valstybės tarybai, nes prezidentiniame pranešime prezidentas pranešė apie būtinybę konstitucijoje įtvirtinti Valstybės tarybos statusą ir vaidmenį bei Valstybės Dūmai patikėti ne paprastą patvirtinimą, o premjero kandidatūros patvirtinimą, rašo agentūra.
Politologė Tatjana Stanovaja (komentaras RBK):
„Prezidentas pareiškė, kad Rusija lieka prezidentine respublika, todėl kalbos, tarkime, apie koalicinės vyriausybės sukūrimą, nėra.
Be to, galima kalbėti, kad šalyje kuriama mechanizmų, skirtų potencialaus įpėdinio kontrolei sistema, kurios V. Putinas nesiūlytų, jei planuotų likti savo poste. Tai reiškia, kad V. Putinas paliks prezidento postą ir tai galbūt įvyks anksčiau nei numatyta.
Valstybės tarybos įgaliojimų sustiprinimas, apie kurį paskelbė V. Putinas, gali liudyti apie tai, kad iš pareigų pasitraukęs prezidentas planuoja vadovauti šiai institucijai. Valstybės tarybos pranašumas tas, kad tai yra tarpinstitucinis įvairių lygmenų valdžios organas, viename taške sujungiantis prezidento administraciją, vyriausybę ir regionų valdžią“.