„Liausimės tai darę. Štai ir viskas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Irako prekybos banko (TBI) vadovas Faisalas al Haimusas.
Toks žingsnis būtų itin skaudus smūgis su rimtomis problemomis susiduriančiam Irako energetikos sektoriui, smarkiai priklausomam nuo energijos išteklių importo iš Irano.
2018 metais Jungtinės Valstijos ėmėsi griežtų sankcijų prieš Irano energetikos sektorių, tačiau suteikė Irakui laikiną leidimą pirkti iš Teherano dujas.
Bagdadas už importuojamas dujas moka Irako dinarais – jie pervedami į sąskaitą valstybiniame Irako prekybos banke. Iranui techniškai leidžiama panaudoti šias lėšas nedraudžiamoms prekėms įsigyti.
Tačiau jei leidimas ateinantį mėnesį nebus atnaujintas, TBI nebevykdys mokėjimų, sakė F. al Haimusas.
„Jeigu išlyga nebegalios, TBI, suprantama, nebemokės už dujas arba dujų ar elektros sandorius su kokiu nors Irano subjektu. Iš tikrųjų“, – sakė jis.
„Mums, kaip bankui, svarbiausia yra laikytis [tarptautinių taisyklių]. Būtent dėl to mumis pasitiki žmonės“, – pridūrė TBI vadovas.
Sankcijų grėsmė
Bet kuriam subjektui už verslo reikalus su institucijomis ar šalis, kurias Jungtinės Valstijos yra įtraukusios į „juodąjį“ sąrašą, gali būti įvestos antrinės sankcijos, užkertančios prieigą prie JAV dolerių.
Laikinas leidimas apsaugo Iraką nuo tokių sankcijų ir leidžia jam toliau importuoti iš Irano apie 1 400 megavatų elektros ir 28 mln. kubinių metrų dujų.
Iranas ir Irakas yra sutarę dėl JAV taisykles atitinkančios mokėjimo schemos – sąskaitos Irako dinarais Irako prekybos banke.
Pasak Irano naftos ministro Bijano Zanganeh, pernai Irakas buvo skolingas maždaug 2 mlrd. JAV dolerių už anksčiau įsigytas dujas ir elektrą.
F. al Haimusas atsisakė nurodyti, kiek pinigų buvo pervesta į sąskaitą, taip pat nepatikslino skolos dydžio. Tačiau jis sakė, jog „ginčai“ reiškia, kad Iranas iš tiesų negalėjo prieiti prie tų lėšų.
„Pagal šį mechanizmą buvo įvykdyti keli mokėjimai, tačiau problema – kad šių pinigų negalima tvarkyti“, – sakė jis.
Irakas nuogąstauja, kad gali atsidurti augančios įtampos tarp jo sąjungininkų Teherano ir Vašingtono epicentre.
Anksčiau šį mėnesį Irako parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama išsiųsti iš šalies užsienio pajėgas, įskaitant maždaug 5 200 amerikiečių karių, nuo 2014 metų padedančių vietos kariams kovoti su džihadistais.
Tai buvo padaryta reaguojant į JAV bepilotės skraidyklės smūgį, per kurį sausio 3 dieną buvo nukautas įtakingas iraniečių generolas Qasemas Soleimani ir irakiečių sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas.
Rezoliucija smarkiai supykdė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, pagrasinusį, kad jei kariams bus liepta išvykti, „mes paskelbsime jiems sankcijų, kokių jie dar nėra matę“.
Vėliau JAV informavo Iraką, kad svarsto galimybę blokuoti jam prieigą prie Jungtinėse Valstijose esančios sąskaitos, kur Bagdadas laiko pajamas iš naftos eksporto.
Šios pajamos sudaro apie 90 proc. šalies biudžeto.