„Tyrėjai... išsiaiškino, kad dvi raketos „Tor-M1“... buvo paleistos į tą orlaivį“, – sakoma preliminarioje ataskaitoje, kurioje priduriama, kad tyrimas tęsiamas ir aiškinamasi, kaip jos prisidėjo prie nelaimės.
Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing 737-800“ ankstų sausio 8-osios rytą nukrito netrukus po pakilimo Teherano oro uoste. Jame buvo 167 keleiviai ir devyni įgulos nariai. Visi jie žuvo.
Sausio 11-ąją Irano valdžia pripažino, jog lėktuvą per klaidą numušė šalies kariškiai.
„Tor-M1“ yra trumpo nuotolio „žemė–oras“ tipo raketa, sukurta buvusioje Sovietų Sąjungoje ir skirta taikytis į orlaivius arba sparnuotąsias raketas.
Neryškiame įraše matyti, kaip dvi raketos pataiko į lėktuvą 20-30 sekundžių intervalu. Raketos, anot pranešimų, buvo paleistos 13 km atstumu iš Irano karinės bazės.
„New York Times“ rašė, kad naujas įrašas darytas nuo pastato Bidkaneho kaime, kuris yra už 6 km nuo Irano karinės bazės, stogo. Įrašą „YouTube“ kanale paskelbė iranietis internautas.
Ukrainos lėktuvas sausio 8 dieną, Irano duomenimis, buvo numuštas per klaidą. Pradžioje žinybos kelias dienas kalbėjo apie techninį gedimą.
Tačiau praėjus kelioms dienoms Iranas galiausiai pripažino numušęs keleivinį lainerį. Naujasis įrašas, anot pranešimų, gali paaiškinti ir tai, kodėl nesuveikė lėktuvo ryšio sistema prieš tai, kai į jį pataikė antra raketa. Gali būti, kad pirmoji raketa išvedė sistemą iš rikiuotės.
Irano Revoliucinės gvardijos oro pajėgų vadas brigados generolas Amirali Hajizadeh prisiėmė visišką atsakomybę, bet pabrėžė, kad vienas raketų operatorius, per klaidą palaikęs tą lainerį „sparnuotąja raketa“ ir paleidęs ugnį, veikė savarankiškai.
Savirašiai
Ši nelaimė išprovokavo kelias dienas trukusius studentų inicijuotus masinius protestus; dauguma jų vyko Teherane.
Tačiau Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei penktadienį pareiškė, kad šios demonstracijos yra netipiškos iraniečiams ir apkaltino šalies priešus naudojant lainerio katastrofą propagandos tikslais.
Savo pareiškime Irano civilinės aviacijos organizacija sakė, kad jos turima įranga „neįmanoma“ nuskaityti skrydžio duomenis ir garso įrašus iš pilotų kabinos, nes savirašiai, dar vadinami „juodosiomis dėžėmis“, yra pernelyg technologiškai sudėtingi.
Tačiau organizacija teigė, kad dar kurį laiką Iranas planuoja savirašius pasilaikyti pas save.
„Jei bus gauti [reikalingi] įrenginiai, informaciją [savirašiuose] bus galima atkurti ir iššifruoti per trumpą laikotarpį“, – nurodė organizacija.
Civilinės aviacijos organizacija nurodė, kad paprašė prancūzų nelaimių tyrimo biuro (BEA) ir amerikiečių Nacionalinės transporto saugumo valdybos (NTSB) pateikti sąrašą, kokios įrangos reikia iššifruoti savirašiams.
Taip pat ji paskelbė, kad siekia gauti reikiamą įrangą, bet pridūrė, kad nei BEA, nei NTSB „kol kas teigiamai neatsakė“ į atitinkamą prašymą.
Organizacija vis dėlto nurodė iš kažkur gavusi tą sąrašą ir užsiminė, kad bus bandoma įsigyti reikalingą įrangą.