„R. T. Erdoganas taip pat pakalbėjo turkų pajėgų buvimo Libijoje tema ir apie kai kurių šalių kritiką dėl Turkijos sprendimo teikti karinę pagalbą teisėtai Libijos vyriausybei“, – rašė laikraštis.
„Turkija nusiuntė į Libiją tik instruktorių grupę kariams apmokyti“, – pažymima straipsnyje, remiantis R. T. Erdogano žodžiais.
Tuo pačiu Turkijos prezidentas pažymėjo, kad Libijoje yra užsienio pajėgų, remiančių maršalo Khalifos Haftaro, kuris kontroliuoja rytinę šalies dalį, Libijos nacionalinę armiją (LNA).
Pasak turkų prezidento, kalbama apie 2,5 tūkst. privačios karinės bendrovės „Vagner“ kovotojų. 2019 metų gruodį jis sakė, kad kalbama apie 2 tūkst. tokių kovotojų.
„Viena vertus, „Vagner“ ten turi 2,5 tūkst. kovotojų. Kodėl nekeliamas šis klausimas? Kai mes apie tai kalbame, jie neatsako“, – pažymėjo R. T. Erdoganas.
Pasak jo, „kalbama ne tik apie „Vagner“ grupę, nes Libijoje dar yra 5 tūkst. karių iš Sudano ir, taip pat, karių iš Čado ir Nigerio.
Jungtiniai Arabų Emyratai „ima visus įmanomus išteklius, kokius tik gali surasti“, kad paremtų Kh. Haftarą, pridūrė R. T. Erdoganas.
Sekmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė susirūpinimą pranešimais, kad Turkija nusiuntė į Libiją samdinių užsieniečių.
„Turiu pareikšti rimtą susirūpinimą dėl sirų ir kitų užsienio samdinių atvykimo į Tripolį. Tai reikia nutraukti“, – Eliziejaus rūmų paskelbtus prezidento žodžius citavo radijas „France Info“. E. Macronas tai sakė per konferenciją Berlyne dėl Libijos.
Šiaurės Afrikoje esanti Libija į chaosą nusirito per NATO paremtą 2011 metų sukilimą nužudžius diktatorių Muamarą Kadhafi. Dabar šalyje yra dvi konkuruojančios administracijos – Jungtinių Tautų pripažįstama Nacionalinės santarvės vyriausybė (NSV) ir rytinę dalį valdanti Kh. Haftaro administracija.
Turkija Libijos konflikte palaiko Tripolyje įsikūrusią NSV.