Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija praėjusią savaitę inicijavo specialų ginčo mechanizmą, kaltindamos Iraną, kad šis nesilaiko įsipareigojimų pagal 2015 metais pasirašytą tarptautinį susitarimą dėl jo branduolinės programos. Pagal šį mechanizmą šiitiškai respublikai galėtų būti sugrąžintos tarptautinės sankcijos.
Iranas kaltina tris Europos Sąjungos nares, kad jos nieko nepadarė, kai Jungtinės Valstijos 2018-aisiais vienašališkai pasitraukė iš branduolinės sutarties ir sugrąžino Teheranui sankcijas.
Europos šalių žingsnis „neturi teisinio pagrindo“, ir jeigu jos imsis tolesnių priemonių, „bus svarstomas Irano pasitraukimas iš NPT“, pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas. Ministras cituojamas oficialioje Irano parlamento interneto svetainėje.
2015-ųjų branduolinį susitarimą su Iranu sudarė penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės (JK, Prancūzija, Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos), taip pat Vokietija. Pagal šį paktą Teheranui buvo atšauktos sankcijos mainais į jo branduolinės programos apribojimus, kuriais siekta užkirsti kelią šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.
Jungtinėms Valstijoms pasitraukus iš sutarties, oficialiai vadinamos Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), Iranas nustojo vykdyti dalį pagal šį paktą prisiimtų įsipareigojimų.
Teheranas piktinasi, kad sutartį pasirašiusios trys Europos šalys nevykdo pažadų sušvelninti JAV sankcijų poveikį nuo naftos priklausomai šalies ekonomikai.
„Jeigu europiečiai grįš prie savo įsipareigojimų, Iranas taip pat vykdys savo įsipareigojimus. Tačiau jei europiečiai tęs, ką pradėjo... svarstysime kitas galimybes“, – sakė M. J. Zarifas.
Anot užsienio reikalų ministro, Irano prezidentas Hassanas Rouhani 2018 metais trijuose laiškuose įspėjo tuometinę ES diplomatijos vadovę Federicą Mogherini apie tokias pasekmes.
„Prezidento laiškuose buvo pažymėta, kad jei šis klausimas bus perduotas Saugumo Tarybai, bus svarstomas Irano pasitraukimas iš NPT, tačiau prieš tai mes galime apsvarstyti kitas [galimybes]", – sakė ministras.
Europos pareigūnai leido aiškiai suprasti, kad sprendimas inicijuoti ginčo mechanizmą buvo priimtas siekiant priversti Iraną vėl laikytis įsipareigojimų ir išgelbėti susitarimą.
Tačiau Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį įspėjo, kad atsakant į trijų Europos valstybių žingsnį gali būti imtasi papildomų priemonių.
„Jeigu šios kalbos tęsis, Iranas parengs galutinę ir dar veiksmingesnę“ priemonę dėl branduolinio susitarimo, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Mousavi per spaudos konferenciją Teherane.
Žurnalistų paprašytas pakomentuoti tai išsamiau, A. Mousavi nurodė, jog tai bus „rimta priemonė“, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.
„Iranas svarsto įvairias galimybes. Apie jas bus paskelbta, jei [šalies lyderiai] pasieks konsensusą“, – sakė jis.
Iranas pabrėžė, kad yra pasirengęs vėl laikytis visų įsipareigojimų pagal branduolinį susitarimą, jeigu bus užtikrinti jo interesai.