Akcijoje dalyvavo daugiau nei 1 000 žmonių, dauguma vilkinčių juodai. Jie tylomis žygiavo nuo Italijos aikštės, kurioje ir prasidėjo visi neramumai, į Alemados aveniu. Laikydamiesi tylos demonstrantai smerkė policijos pajėgų perteklinį jėgos – ašarinių dujų, vandens patrankų ir guminių kulkų – naudojimą. Vis dėlto daug sužeidimų lėmusios paukščiams šaudyti skirtos kulkos lapkritį buvo uždraustos.
„Dalyvaujame eisenoje dėl žmogaus teisių pažeidimų, su kuriais mums teko susidurti. Būsime čia tiek, kiek prireiks. Tai jau nauja Čilė“, – teigė socialinė darbuotoja, prisistačiusi Anos Marijos vardu.
Protestai Čilėje prasidėjo dėl išaugusių metro bilietų kainų, tačiau netrukus jie peraugo į platesnį judėjimą prieš ekonominę ir socialinę nelygybę, nors Čilė prieš neramumus buvo laikoma viena stabiliausių Pietų Amerikos šalių.
Remiantis Nacionalinio žmogaus teisių instituto duomenimis, protestų metu žuvo 29 žmonės, dar 3 700 buvo sužeisti. Policijos pajėgų paleistos guminės ar šratinės kulkos pažeidė 400 žmonių akis.
Mitingas šeštadienio naktį pasibaigė netoli Prezidentūros rūmų. Demonstrantai skandavo prieš konservatyvų prezidentą Sebastianą Pinerą nukreiptus šūkius. Lapkritį Čilėje prasidėjus protestams, prezidento reitingai smuko ypač smarkiai.